Europos kosmoso sektoriuje priimtas sprendimas, kuris keičia tolesnę „Ariane 6“ raidos kryptį: Europos kosmoso agentūra nusprendė nebetęsti „Ariane 64 Block 3“ varianto kūrimo. Tai turėjo būti pati galingiausia Europoje sukurta šios šeimos raketos versija, tačiau programai pritrūko aiškaus poreikio ir politinio bei finansinio palaikymo.
„Ariane 6“ šiandien laikoma pagrindine Europos sunkiosios klasės nešėja, skirta tiek instituciniams, tiek komerciniams kroviniams. ESA planuose „Ariane 64 Block 3“ turėjo suteikti didesnes galimybes, ypač dėl lengvesnio ir efektyvesnio viršutinio laipsnio koncepcijos, kuri buvo siejama su projektu ICARUS.
Kam buvo planuota Block 3?
Pagal ankstesnes diskusijas, „Ariane 64 Block 3“ buvo siejama su dviem ambicingomis kryptimis. Viena jų buvo tolimosios Saulės sistemos misijos idėja, siejama su Saturno palydovu Enceladu, kuris mokslo bendruomenei įdomus dėl po ledu galinčio slypėti vandenyno ir potencialiai gyvybei palankių sąlygų.
Kita kryptis buvo mėnulio programų logistika, įskaitant Argonaut tipo nusileidimo aparatų siuntimą. Tačiau ESA vertinimu, šiam tikslui pakanka „Ariane 64 Block 2“ varianto, kuris gali būti modernizuojamas stipresniais varikliais, bet nereikalauja iš esmės keisti viršutinio laipsnio.
Sprendimo priežastys ir finansai
ESA argumentas buvo paprastas: nėra pakankamo programinio poreikio ir aiškaus pagrindimo, kad brangesnė „Ariane 64 Block 3“ versija atsipirktų. Tokie sprendimai tiesiogiai priklauso nuo valstybių narių įnašų, o šiuo atveju platesnio palaikymo tolesnei, dar galingesnei modifikacijai neužteko.
Ministeriniu lygmeniu ESA patvirtintame finansavimo pakete „Ariane 6“ vystymui numatyta 145,94 mln. eurų suma. Tai reikšmingas finansavimas, bet jis yra mažesnis nei ankstesni agentūros poreikiai, todėl prioritetai buvo perskirstyti į realesnes ir greičiau įgyvendinamas kryptis.
Europa ieško pigesnių alternatyvų
Sprendimas atsisakyti „Block 3“ dera su platesne tendencija: Europa vis daugiau dėmesio skiria konkurencingumui pasaulinėje paleidimų rinkoje. Pastaraisiais metais išryškėjo spaudimas mažinti vieno starto kainą, trumpinti laukimo eiles ir didinti startų dažnį, ypač augant palydovinių interneto ir Žemės stebėjimo projektams.
Šiame kontekste ESA stiprina European Launcher Challenge iniciatyvą, kuriai numatytas didesnis nei 900 mln. eurų biudžetas. Tikslas yra paskatinti komercinių nešėjų vystymą, kad Europa turėtų daugiau pasirinkimų, greičiau reaguotų į paklausą ir mažiau priklausytų nuo brangių, lėčiau gaminamų tradicinių sistemų.
„Ariane 6“ startai kol kas vyksta nedažnai, o vieno paleidimo kaina viešojoje erdvėje dažnai minima kaip didelė, be to, tai nėra daugkartinio naudojimo sistema. Todėl „Ariane 64 Block 3“ atsisakymas signalizuoja ne tiek technologinę nesėkmę, kiek pragmatišką pasirinkimą: ESA koncentruojasi į tai, kas reikalinga artimiausioms misijoms ir telpa į valstybių narių patvirtintus biudžetus.
Leave a Reply