Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

Animasyros: augantis Europos animacijos centras

Graikijos tarptautinis animacijos festivalis Animasyros, rengiamas Ermupolyje, šiemet užbaigė 19-ąjį sezoną ir vis tvirčiau įsitvirtina tarp ryškiausių tokio tipo renginių Europoje. Organizatoriai skelbia, kad programa buvo gausiausia iki šiol – pristatyta daugiau nei 280 filmų iš 50 šalių.

Festivalio struktūrą sudarė septynios konkursinės programos – nuo tarptautinės ir studentų iki nacionalinės bei ilgametražių filmų, taip pat K.ID.S ir AnimaPride. Greta seansų vyko edukacinės dirbtuvės, industrijos renginiai ir Animasyros rinka, kuri regione tampa svarbia susitikimų vieta kūrėjams bei prodiuseriams.

Artėjantis 20-metis ir ambicijos

Animasyros prezidentas Vassilis Karamitssanis pabrėžė, kad per beveik du dešimtmečius festivalis tapo vienu svarbiausių animacijos traukos taškų Viduržemio regione. Pasak jo, renginio tikslas – ne tik rodyti Graikijos ir Europos talentus tarptautinei auditorijai, bet ir sekti technologines bei kūrybines inovacijas.

Artėjant 20-ajam jubiliejui, festivalis planuoja dar labiau stiprinti tarptautines partnerystes ir industrijos dalį. Tai atspindi platesnę Europos animacijos tendenciją – festivaliai vis dažniau tampa ne vien kino peržiūrų erdve, bet ir platforma koprodukcijoms, talentų paieškai bei projektų vystymui.

Garsas animacijoje: kodėl jis tampa pasakojimo varikliu

Vienas ryškiausių šių metų svečių buvo Kanadoje gyvenantis garso dizaineris Olivier Calvert, pristatęs meistriškumo pamoką apie garsą kaip esminį pasakojimo įrankį. Festivalyje taip pat parodyta jo darbų programa, skirta atskleisti, kaip garso sprendimai formuoja animacijos ritmą, atmosferą ir emociją.

Calvert akcentavo, kad garso dizainas gali būti ir realistiškas, ir psichologiškai veikiantis – kuriantis įtampą, leidžiantis ją „ištraukti“ nutylėjimais ar papildomais sluoksniais po muzika bei dialogu. Animacijoje, anot jo, garsas dažnai turi dar daugiau laisvės, nes pats pasaulis yra sukonstruotas nuo nulio.

„Vaizdas yra kūnas, o garsas – siela“, – sakė Olivier Calvert.

Jo teigimu, animaciniame filme nebūtina siekti tikroviško skambesio, todėl kūrėjai gali sąmoningai kurti naujas, unikalias taisykles turinčias visatas. Calvert taip pat pabrėžė, kad vis dažniau į kūrybinį procesą įsitraukia anksti, dar idėjų stadijoje, kai su režisieriumi ir kompozitoriumi formuojamas vientisas filmo garso pasaulis.

Tarpvalstybinės kūrybos pavyzdys ir socialinė kritika

Festivalio atidaryme parodyta Graikijoje premjerą turėjusi ispano Alberto Vásquezo animacija Decorado, pristatyta bendradarbiaujant su Ispanijos institucijomis. Filmas apibūdinamas kaip egzistencinė juodojo humoro istorija, kalbanti apie šiuolaikinio gyvenimo absurdiškumą ir kontrolės mechanizmus.

Projekto kūrybos vadovas José Luis Ágreda pasakojo, kad Decorado sąmoningai žaidžia klasikinių animacijos nuorodų estetika, tačiau ją „sugadina“ spalvų ir atmosferos sprendimais, kad žiūrovas pajustų nerimą. Kūrėjų teigimu, filmas kalba apie visuomenę, kurioje išorė ima dominuoti prieš tikrovę, o socialiniai tinklai sustiprina dirbtinumo pojūtį.

„Norėjome, kad žiūrovas suprastų: tai nėra sapnas, tai labiau košmaras“, – sakė José Luis Ágreda.

Pasak kūrybinės komandos, siužetas taip pat kritikuoja tendenciją dehumanizuoti žmogų, kai individuali patirtis stumiama į šalį, o pasaulis aplink atrodo kaip dekoracija. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau skamba Europos animacijoje, kur animacinė forma naudojama sudėtingoms socialinėms idėjoms perteikti be tiesmukumo.

Kas laimėjo apdovanojimus

Didysis tarptautinio konkurso prizas atiteko Annos Mantzaris filmui Please. Graikijos konkurse nugalėjo Konstantinos Demis darbas The Dog.

Studentų konkursą laimėjo filmas Gauze, sukurtas penkių studentų komandos iš GOBELINS Paris. Televizijos ir užsakytų filmų kategorijoje įvertintas Eilidh Nicoll iš Jungtinės Karalystės filmas Saltwater, o žiūrovų prizą pelnė Martin Lund filmas Unstoppable.