Niekada nesusituokę suaugusieji gali turėti gerokai didesnę riziką susirgti vėžiu nei tie, kurie yra susituokę ar buvo susituokę anksčiau, rodo naujas tyrimas.
Majamio universiteto tyrėjų komanda nustatė, kad vėžio atvejų dažnis tarp niekada nesusituokusių vyrų buvo 68 proc. didesnis, o tarp niekada nesusituokusių moterų – 85 proc. didesnis.
Skirtumai dideli, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų interpretuoti taip, tarsi santuoka „apsaugotų“ nuo vėžio ar kad dėl sveikatos verta skubėti tuoktis.
Tyrėjų teigimu, už antraščių slypi kur kas sudėtingesnė realybė. Vėžiniai navikai „nežino“ žmogaus šeiminės padėties, tačiau nemažai vėžio rizikos veiksnių yra susiję su tuo, ar žmogus gyvena santuokoje. Tarp tokių veiksnių minimi rūkymas, patiriamas stresas, taip pat ir tai, ar moteris yra gimdžiusi.
Mokslininkai taip pat kelia prielaidą, kad sveikesni žmonės apskritai gali būti labiau linkę sudaryti santuoką. Be to, šiame tyrime romantiškus santykius palaikantys, bet nesusituokę ir kartu gyvenantys asmenys buvo priskirti nesusituokusiųjų grupei.
Klinikinis psichologas Frankas Penedo akcentavo prevencijos svarbą:
„Tai reiškia, kad jei nesate susituokę, turėtumėte skirti daugiau dėmesio vėžio rizikos veiksniams, atlikti reikiamas patikras ir rūpintis, kad sveikatos priežiūra būtų nuolat prieinama. Prevencijos pastangos, remiantis mūsų išvadomis, turėtų apimti vėžio rizikos suvokimo didinimą ir prevencijos strategijas, atsižvelgiant į šeiminę padėtį“, – teigė jis.
Šios išvados gautos išanalizavus daugiau nei 4 mln. vėžio atvejų 12 JAV valstijų. Duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį ir buvo vertinami 30 metų ir vyresni žmonės. Tyrimas buvo vieno laikotarpio „pjūvis“, todėl santuokos poveikis vėžio rodikliams nebuvo stebimas ilgą laiką.
Didžiausi skirtumai pastebėti kai kurių konkrečių ligų atvejais. Pavyzdžiui, išangės vėžio dažnis vyrams buvo maždaug penkis kartus didesnis tarp niekada nesusituokusių, palyginti su susituokusiais ar anksčiau susituokusiais. Tuo tarpu gimdos kaklelio vėžio dažnis moterims buvo beveik tris kartus didesnis tarp niekada nesusituokusių, lyginant su susituokusiomis ar anksčiau susituokusiomis.
Šios ligos glaudžiai siejamos su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Tyrėjai pažymi, kad partneris gali paskatinti laiku pasitikrinti, o tai gali turėti reikšmės ankstyvai diagnostikai. Tuo tarpu tų vėžio rūšių, kurioms taikomos plačiai organizuotos patikros programos (pavyzdžiui, krūties ar prostatos vėžys), atveju skirtumai buvo mažesni.
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimo grupavimas nebuvo itin detalus: vienoje kategorijoje galėjo atsidurti tiek dešimtmečius laimingai gyvenę sutuoktiniai, tiek žmonės, kurie buvo trumpai susituokę ir didžiąją gyvenimo dalį praleido po skyrybų. Vis dėlto ryšys tarp šeiminės padėties ir vėžio rizikos, tyrėjų vertinimu, yra įdomus ir iki šiol palyginti mažai nagrinėtas.
F. Penedo pabrėžė, kad rezultatai siunčia aiškų signalą:
„Tai aiškus ir stiprus signalas, kad kai kuriems žmonėms rizika yra didesnė“, – teigė jis.
Kartu mokslininkai primena, kad vienatvė ir nesusituokimas kai kuriuose tyrimuose siejami ir su tam tikrais privalumais, pavyzdžiui, glaudesniais socialiniais ryšiais ar didesnėmis asmeninio augimo galimybėmis. Todėl, kaip pabrėžiama, šiuos duomenis būtina vertinti platesniame kontekste.
Taip pat esama įrodymų, kad santuoka gali turėti ir neigiamų aspektų – kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, yra sieję ją su didesne demencijos rizika. Tad vien šeiminės padėties nepakanka laikyti vienareikšmiu sveikatos rodikliu.
Epidemiologas Paulo Pinheiro teigė, kad gauti rezultatai rodo socialinių veiksnių svarbą visuomenės mastu:
„Šie rezultatai leidžia manyti, kad tokie socialiniai veiksniai kaip šeiminė padėtis gali būti svarbūs vėžio rizikos žymenys populiacijos lygmeniu“, – sakė jis.
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cancer Research Communications“.
Leave a Reply