Harvardo mokslininkų vadovaujama didelės apimties analizė rodo, kad geriausiai su smegenų sveikata siejamas mitybos modelis nėra klasikinė Viduržemio jūros dieta. Tyrėjai lygino šešias plačiai taikomas mitybos kryptis ir vertino jų ryšį su atminties bei mąstymo funkcijų silpnėjimo rizika.
Pagrindinė išvada paremta ilgalaikiu stebėjimu, kuriame dalyvavo 159 347 žmonės. Dalyviai beveik tris dešimtmečius periodiškai teikė detalią informaciją apie savo mitybą, o mokslininkai vertino, kaip skirtingi mitybos įpročiai siejasi su subjektyviai juntamu pažintinių funkcijų prastėjimu.
Ryškiausiai išsiskyrė DASH dieta, sukurta iš pradžių kraujospūdžiui mažinti ir hipertenzijai valdyti. Tie, kurie šio modelio laikėsi nuosekliausiai, turėjo apie 41 proc. mažesnę riziką pranešti apie pastebimą pažintinių funkcijų blogėjimą, palyginti su tais, kurie DASH principų laikėsi mažiausiai.
Kiti sveikesni mitybos modeliai taip pat buvo siejami su palankesniais rezultatais, tačiau poveikio mastas buvo mažesnis. Daugiausia augaliniais produktais paremta mityba buvo siejama maždaug su 24 proc. mažesne rizika, Planetary Health kryptis su apie 20 proc., o labiausiai į Viduržemio jūros dietą panašus modelis su maždaug 16 proc. mažesne rizika.
Kas yra DASH ir kodėl ji gali veikti?
DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštinės kultūros, riešutai ir liesesni pieno produktai. Kartu rekomenduojama riboti druską, raudoną mėsą, saldumynus, stipriai perdirbtą maistą ir alkoholį.
Lyginant su Viduržemio jūros dieta, DASH dažnai būna griežtesnė dėl natrio ir sočiųjų riebalų ribojimo. Tyrėjai kelia prielaidą, kad būtent geresnė kraujospūdžio kontrolė gali būti viena svarbių priežasčių, kodėl šis modelis siejamas su palankesniais ilgalaikiais smegenų sveikatos rodikliais.
Padidėjęs kraujospūdis laikomas vienu reikšmingiausių koreguojamų veiksnių, susijusių su pažintinių funkcijų silpnėjimu ir demencijos rizika. Todėl mityba, padedanti širdžiai ir kraujagyslėms, tikėtina, kartu prisideda ir prie smegenų apsaugos senstant.
Kada verta pradėti keisti įpročius?
Analizė pabrėžia ir laiko veiksnį: didžiausia nauda siejama su tais, kurie DASH principus taikė vidutiniame amžiuje. Tyrėjai nurodo, kad 45–54 metų laikotarpis gali būti ypač svarbus, nes tuo metu formuojami įpročiai vėliau labiau atsispindi pažintinių funkcijų vertinimuose.
Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Nepaisant to, dalyvių skaičius ir ilga stebėjimo trukmė stiprina argumentą, jog kasdieniai mitybos sprendimai yra susiję su smegenų sveikata ir gali mažinti su amžiumi siejamų pažinimo sutrikimų riziką.
Ekspertai taip pat primena, kad rezultatai nereiškia, jog kitos kryptys yra prastos. Skirtingus modelius vienija tie patys principai: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir mažiau raudonos mėsos, stipriai perdirbto maisto bei saldintų gėrimų, o skirtumai dažniausiai atsiranda dėl nuoseklumo ir ribojimų griežtumo.
Leave a Reply