Ėjimas iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantamas judesys, tačiau jį valdo sudėtinga raumenų, sąnarių, regos, pusiausvyros aparato, nervų sistemos ir smegenų sąveika. Smegenys planuoja judesį, palaiko pusiausvyrą, padeda įveikti kliūtis ir nuolat koreguoja žingsnio ilgį bei tempą pagal aplinką.
Dėl to pastebimi eigos pokyčiai kartais gali būti daugiau nei natūrali amžiaus kaita. Lėtesnis ėjimas dažnai susijęs su kelių ar klubų skausmu, sąnarių dėvėjimusi, raumenų silpnumu, regos suprastėjimu, kraujotakos problemomis, nuovargiu ar vaistų poveikiu. Vis dėlto, jei pokytis atsiranda staiga arba tęsiasi ilgai, į jį verta žiūrėti rimtai.
Tyrimuose vis dažniau aptariamas ryšys tarp eisenos greičio ir pažintinių funkcijų, ypač vyresniame amžiuje. Pastebima, kad lėtesnis ėjimas ir blogėjanti pusiausvyra gali sietis su didesne atminties, dėmesio ir vykdomųjų funkcijų silpnėjimo rizika. Ypač svarbu, kai kartu prastėja ir judėjimas, ir mąstymo aiškumas.
Ne tik lėtesnis ėjimas
Įspėjamaisiais signalais gali tapti ir smulkesni eisenos pokyčiai, kuriuos žmonės neretai nurašo nuovargiui. Tai gali būti sutrumpėjęs žingsnis, kojų vilkimas, dažnesnis klupinėjimas, nestabilumas, sunkesnis apsisukimas ar sunkumai išlaikant tolygų ritmą. Artimieji šiuos pokyčius neretai pastebi anksčiau nei pats žmogus.
Gydytojai išskiria ir vadinamąjį dviejų užduočių ėjimą, kai einama ir tuo pačiu metu kalbama ar sprendžiama paprasta užduotis mintyse. Sveikam žmogui tai paprastai nesukelia problemų, tačiau jei kalbant staiga ryškiai sulėtėjama, prarandamas ritmas ar net sustojama, tai gali rodyti, kad smegenims darosi sunkiau vienu metu valdyti judėjimą ir apdoroti informaciją.
„Eisena nėra diagnozė, bet ji gali būti ankstyvas ženklas, kad smegenims darosi sunkiau valdyti kelias užduotis vienu metu“, – sako specialistai, pabrėžiantys, kad tokiais atvejais verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
Kodėl judėjimas svarbus smegenims?
Reguliarus vaikščiojimas gerina kraujotaką, padeda palaikyti širdies veiklą, prisideda prie kraujospūdžio kontrolės ir mažina ilgalaikio sėdėjimo žalą. Smegenims tai svarbu todėl, kad geresnė kraujotaka reiškia efektyvesnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą.
Pažintinių sutrikimų prevencijoje didelę reikšmę turi kraujagyslių sveikata, o fizinis aktyvumas padeda ją palaikyti. Smegenys yra jautrios kraujotakos sutrikimams, todėl nuoseklus judėjimas siejamas su geresne kasdiene savijauta, dėmesiu ir savarankiškumu vyresniame amžiuje.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Su amžiumi vis didesnę reikšmę įgauna ir raumenų jėga, ypač kojų. Silpnesni raumenys apsunkina stojimą nuo kėdės, lipimą laiptais, pusiausvyros išlaikymą ir saugų judėjimą namuose, o tai didina griuvimų riziką ir skatina vengti aktyvumo.
Praktikoje naudinga derinti pasivaikščiojimus su paprastais jėgos ir pusiausvyros pratimais. Dažnai rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, tačiau pradėti galima nuo trumpų kasdienių atkarpų. Svarbiausia ne rekordai, o reguliarumas.
Konsultacija ypač rekomenduojama, jei žmogus akivaizdžiai pradėjo eiti lėčiau, dažniau klumpa, tapo nestabilus, vilkia kojas, staiga ima vengti pasivaikščiojimų arba sustoja kalbėdamas eidamas. Gydytojas gali įvertinti, ar priežastys yra neurologinės, kraujotakos, ortopedinės, regos, metabolinės, ar susijusios su vaistais, nes dalį jų galima gydyti arba sulėtinti.
Ankstyva reakcija svarbi ne tik dėl galimų pažintinių sutrikimų. Net ir tada, kai demencija nepatvirtinama, nestabili eisena didina griuvimų riziką, o tai vyresniame amžiuje gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir savarankiškumui.
Leave a Reply