Gaisrų daugiau, sužeistųjų – dar sparčiau
Per devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus mieste užregistruota 1 130 gaisrų. Tai 2,4 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, kai fiksuoti 1 104 gaisrai.
Per šį laiką tragiškuose gaisruose žuvo 3 žmonės. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, vienas žmogus žuvo dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimų individualiame name, vienas – dėl neatsargaus rūkymo daugiabutyje, dar vienas – dėl neatsargaus elgesio atviroje teritorijoje.
Kur kyla daugiausia gaisrų
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 246, tai sudaro 21,8 proc. visų gaisrų. Lyginant su pernai, tokių gaisrų sumažėjo 15 proc., tačiau šiltuoju sezonu ši kategorija išlieka itin problemiška.
Iš atvirų teritorijų gaisrų 64 kartus degė pievos, 26 kartus – miškas ar miško paklotė, o 153 kartus fiksuoti gaisrai kitose atvirose vietose. Gyvenamosiose patalpose užgesinti 168 gaisrai, arba 14,9 proc. visų atvejų, ir čia, palyginti su 2025 metais, gaisrų skaičius padidėjo 7 proc.
Transporto priemonės per devynis mėnesius liepsnojo 102 kartus, kai pernai tuo pačiu metu fiksuoti 112 atvejų. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 5 gaisrai, o pagalbinio ūkio paskirties statiniuose užgesinti 18 gaisrų.
Priežastys ir gelbėtojų darbo mastas
Dažniausia gaisrų priežastis – pašalinis ugnies šaltinis: 401 atvejis, arba 35,4 proc. Antroje vietoje – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, 132 atvejai, arba 11,7 proc.
Tarp reikšmingų priežasčių taip pat minimi elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimai – 90 atvejų, arba 8 proc., bei neatsargus rūkymas – 80 atvejų, arba 7,1 proc. Fiksuoti ir 62 transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, o 161 gaisro priežastys dar tiriamos.
Per devynis mėnesius Vilniuje gaisruose sužeista 30 žmonių, kai 2025 metais per tą patį laikotarpį sužeistųjų buvo 22. Daugiausia nukentėjusiųjų, 24 žmonės, sužaloti gyvenamosiose patalpose, o tai yra ryškus šuolis, palyginti su pernai fiksuotais 12 atvejų.
Iš gaisrų ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 25 žmones ir išgelbėjo 16 gyvūnų. Taip pat nurodoma, kad pavyko apsaugoti 11 transporto priemonių ir 12 statinių nuo ugnies išplitimo.
Be gaisrų gesinimo, Vilniaus ugniagesiai per šį laikotarpį atliko 1 242 gelbėjimo darbus, tai 3,9 proc. daugiau nei pernai. Dažniausiai jie teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, vyko į autoavarijas ir dirbo vandenyje, taip pat likvidavo cheminius incidentus.
Gelbėjimo darbų metu iš viso išgelbėti 34 gyventojai. Tarnyba taip pat skelbia, kad darbų autoįvykiuose metu buvo išlaisvintas vienas žuvęs asmuo, o vandenyje vykdytų darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 4 nuskendę žmonės.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta statistika rodo, kad didžiausios rizikos išlieka susijusios su žmogaus elgesiu, rūkymu ir elektros ūkio būkle. Ugniagesiai nuolat primena, kad dūmų detektoriai, saugi elektros instaliacija ir atsargus elgesys su atvira ugnimi tiesiogiai mažina tragiškų pasekmių tikimybę.
Leave a Reply