Tag: Priešgaisrinė sauga

  • Po gaisro Koszalino pabėgimo kambaryje žuvus 5 paauglėms – apeliacinis procesas: prokuratūra siekia griežtesnių bausmių

    Beveik po aštuonerių metų nuo tragiško gaisro Koszalino pabėgimo kambaryje byla vėl grįžo į teismą. 2026 metų lapkričio 5 dieną Ščecino apeliaciniame teisme pradėtas nagrinėti skundas dėl 2019-ųjų sausį įvykusios nelaimės, per kurią žuvo penkios penkiolikmetės.

    Kaip skelbia portalas „SE.pl“, apeliaciniame procese vertinamas ankstesnis nuosprendis, kuriuo pabėgimo kambario organizatorius ir jo darbuotojas buvo nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Prokuratūra ir žuvusiųjų artimieji mano, kad tokios bausmės – per švelnios.

    Tragedija įvyko 2019 metų sausio 4 dieną pabėgimo kambaryje „To Nie Pokój“, kur penkios paauglės šventė vienos iš jų gimtadienį. Pramogos metu pastate kilo gaisras, o merginos liko įkalintos patalpoje ir, kaip nustatyta byloje, realių galimybių pasprukti neturėjo.

    Tyrėjai nurodė, kad objekte fiksuota rimtų priešgaisrinės saugos pažeidimų: durys neturėjo rankenos iš vidaus, vienintelis langas buvo užtvertas grotomis ir lentomis, o veiksmingų evakuacijos kelių trūko. Paauglės žuvo apsinuodijusios toksiškomis gaisro dujomis.

    Nuosprendis priimtas 2024 metais

    Pirmosios instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2024 metų lapkričio 21 dieną. Organizatoriui ir jo darbuotojui skirta po dvejus metus laisvės atėmimo, taip pat – dešimties metų draudimas vykdyti su kultūra, sportu, pramogomis ir rekreacija susijusią ūkinę veiklą.

    Savininko motinai ir močiutei teismas skyrė po vienerius metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Be to, nukentėjusiųjų tėvams priteistos išmokos, kurių bendra suma siekė 2 mln. zlotų.

    Apeliaciniame teisme – skundai iš abiejų pusių

    Nuosprendį apskundė ir nuteistųjų gynėjai, ir nukentėjusieji, ir prokuratūra. Gynyba kelia abejonių dėl jų klientams priskirtos atsakomybės, prašo išteisinimo arba švelnesnių bausmių, argumentuodama, kad nebuvo tyčios ir susiklostė nelaimingų aplinkybių virtinė.

    Tuo metu prokuratūra ir žuvusiųjų artimųjų atstovai laikosi pozicijos, kad bausmės neatitinka tragedijos masto. Apeliaciniame posėdyje akcentuota, jog siekiama griežtesnių sankcijų, kurios, anot bylos medžiagoje minimų argumentų, galėtų siekti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

    Ką spręs Ščecino teismas?

    Apeliacinės instancijos sprendimas lems, ar pirmosios instancijos nuosprendis bus paliktas galioti, pakeistas, ar byla – visa arba dalimi – grąžinta nagrinėti iš naujo. Žuvusių paauglių artimiesiems tai dar vienas skausmingas etapas, siekiant teisinio įvertinimo dėl nelaimės, sukrėtusios visą Lenkiją.

  • Džiovyklė staiga džiovina ilgiau? Patikrinkite vieną vietą už įrenginio, kurią praleidžia beveik visi

    Džiovyklė staiga džiovina ilgiau? Patikrinkite vieną vietą už įrenginio, kurią praleidžia beveik visi

    Jei drabužių džiovyklė dar neseniai vieną ciklą įveikdavo greitai, o dabar po programos pabaigos skalbiniai vis dar drėgni, nebūtinai kalta rimta įrenginio gedimo problema. Dažna priežastis slypi ne valdymo elektronikoje ar kaitinime, o oro sraute, kurio pakitimai iškart pailgina džiovinimo laiką.

    Džiovyklėms, kurios šaliną drėgną orą per išleidimo ortakį, efektyvus vėdinimas yra kritiškai svarbus. Kai šiltas, drėgnas oras neištraukiamas pakankamai greitai, būgne kaupiasi drėgmė, o įrenginys tam pačiam rezultatui pasiekti turi dirbti ilgiau ir intensyviau.

    Problema dažnai būna už džiovyklės

    Pūkeliai ir audinių plaušeliai dažniausiai siejami su filtru, kurį daugelis išvalo po kiekvieno džiovinimo. Tačiau dalis nešvarumų laikui bėgant patenka toliau ir gali kauptis išleidimo žarnoje ar ortakyje, ypač jei jis ilgas, turi posūkių arba yra seniai nevalytas.

    Net jei filtras atrodo švarus, už įrenginio esanti žarna gali būti prispausta, užlankstyta arba iš dalies užsikimšusi. Toks susiaurėjimas sumažina oro pralaidumą, todėl džiovyklė dažnai palieka drabužius šiltus, bet vis dar drėgnus, nors programa baigėsi įprastai.

    Praktiškas signalas – staigus džiovinimo trukmės pailgėjimas, kai skalbinių kiekis ir programos įpročiai nepasikeitė. Taip pat verta įsitikinti, ar lauko ventiliacijos sklendė, per kurią išeina oras, darbo metu laisvai atsidaro ir nėra užstrigusi.

    Kodėl tai svarbu ne tik patogumui?

    Susikaupę pūkeliai ir ribota ventiliacija reiškia ne tik ilgesnį ciklą, bet ir didesnę šilumos bei drėgmės apkrovą džiovyklei. Ilgainiui tai gali didinti energijos sąnaudas, spartinti detalių dėvėjimąsi ir bloginti džiovinimo kokybę.

    Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia, kad pūkelių kaupimasis vėdinimo kanaluose yra vienas iš veiksnių, didinančių gaisro riziką. Dėl to rekomenduojama reguliariai valyti ne tik filtrą, bet ir ventiliacijos ortakį, o neįprastai pailgėjęs džiovinimo laikas laikomas požymiu, kad sistema gali būti užsikimšusi.

    Ką galite patikrinti patys?

    Pirmiausia išvalykite filtrą pagal gamintojo instrukciją ir įsitikinkite, kad jis įstatytas teisingai. Tuomet apžiūrėkite už džiovyklės esantį ortakį: jis neturėtų būti suspaustas, aštriai sulenktas ar atitrūkęs, o išleidimo anga neturi būti uždengta.

    Jei po šių veiksmų džiovinimas vis tiek akivaizdžiai užtrunka ilgiau nei anksčiau, problema gali būti gilesnėje ortakio dalyje arba kituose mazguose, kuriems reikia diagnostikos. Tokiu atveju saugiau kreiptis į meistrą, ypač jei ortakį sunku pasiekti arba nesate tikri, kaip jį atjungti nepažeidžiant įrenginio.

  • Sprogus dujų balionui name, langas išlėkė į lauką: viduje buvęs senjoras išsigelbėjo

    Lenkijos Gniezno mieste, Pustachovos rajone, individualiame name sprogo dujų balionas. Sprogimo jėga buvo tokia didelė, kad apgadinta virtuvės patalpa, o iš pastato į lauką išlėkė langas. Pareigūnai teigia, kad įvykis galėjo baigtis tragiškai.

    Apie nelaimę tarnybos informuotos sekmadienio rytą, apie 8.30 valandą. Atvykus paaiškėjo, kad pirminis pranešimas apie gaisrą susijęs su sprogimu, po kurio dalis patalpų buvo smarkiai suniokota. Įvykio vietoje dirbo policija ir kitos gelbėjimo tarnybos.

    Nelaimės metu name buvo vyresnio amžiaus vyras. Nepaisant didelės žalos ir pavojingos situacijos, senjoras nenukentėjo, jam neprireikė skubios medikų pagalbos. Aplinkybės, dėl kurių sprogo balionas, tikslinamos.

    Kas dažniausiai sukelia sprogimus?

    Specialistai primena, kad buitinės dujos uždarose patalpose ypač pavojingos: užtenka nuotėkio ir kibirkšties, kad įvyktų sprogimas. Tokį pavojų didina netinkamai prijungtos žarnos, susidėvėję sandarikliai, pažeisti reduktoriai ar prastai vėdinamos patalpos.

    Dujų balionai namų ūkiuose dažniausiai naudojami ten, kur nėra centralizuoto dujų tiekimo, taip pat sodybose ar laikinuose būstuose. Dėl to gelbėtojai nuolat pabrėžia prevenciją: įrangą būtina periodiškai tikrinti, o pajutus dujų kvapą nedelsiant vėdinti patalpas ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį.

    Kaip elgtis pajutus dujų kvapą?

    Gelbėtojai rekomenduoja pirmiausia atidaryti langus ir duris, užsukti dujų tiekimą, jei tai galima padaryti saugiai. Taip pat svarbu neįjungti ir neišjungti elektros prietaisų, nenaudoti atviros ugnies ir kuo greičiau išeiti į lauką.

    Apie įtariamą nuotėkį reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms, o į patalpas negrįžti, kol situacija neįvertinta specialistų. Šiuo atveju, pareigūnų teigimu, nelaimė baigėsi be sužalotų žmonių, tačiau padaryta turtinė žala bus vertinama, o tiksli sprogimo priežastis dar tiriama.

  • Dujų balionai daugiabučiuose: kur jie griežtai draudžiami ir kada privalu pereiti prie elektros

    Dujų balionas bute ne visada leidžiamas, o taisyklės ypač griežtos daugiabučiuose. Saugos reikalavimai numato ir konkrečius draudimus, susijusius tiek su pastato aukščiu, tiek su tuo, kokiu būdu į pastatą tiekiamos dujos.

    Pagrindinė rizika siejama su propano ir butano mišiniu: šios dujos yra sunkesnės už orą, todėl nuotėkio atveju jos linkusios kauptis arčiau grindų. Dėl to pavojingos zonos gali būti rūsiai, šachtos ir kitos žemiausios pastato dalys, kur susikaupęs dujų kiekis didina gaisro ar sprogimo tikimybę.

    Draudimas nuo penkto aukšto

    Pagal statinių saugos reikalavimų logiką, dujų balionų laikymas ir naudojimas draudžiamas pastatuose, kurie turi daugiau nei keturis antžeminius aukštus. Praktikoje tai reiškia, kad penkių ir daugiau aukštų daugiabučiuose tokie balionai laikomi ypač rizikingu sprendimu ir jų naudojimas laikomas neleistinu.

    Šis ribojimas taikomas ne tik dėl evakuacijos ar gaisro gesinimo sudėtingumo. Didesniuose pastatuose nuotėkio pasekmės gali paveikti daugiau gyventojų, o dujų sankaupos žemiausiose vietose ilgiau išlieka nepastebimos.

    Negalima maišyti dviejų dujų šaltinių

    Kitas svarbus principas, aktualus visoje šalyje: tame pačiame pastate negali būti vienu metu naudojamos dujos iš balionų ir dujos, tiekiamos vamzdynais iš tinklo. Kitaip tariant, jei name yra įrengta tinklinė dujų sistema, papildomai naudoti suskystintų dujų balionų buityje neturėtų būti leidžiama.

    Tokia nuostata mažina avarijų riziką ir supaprastina priežiūrą bei kontrolę, nes pastate taikomas vienas aiškus dujų tiekimo ir saugos modelis. Gyventojams tai reiškia, kad prieš renkantis viryklę ar kaitlentę būtina įsivertinti ne tik savo buto, bet ir viso namo inžinerinius sprendimus.

    Ką daryti, jei balionas draudžiamas

    Jei daugiabutis patenka į kategoriją, kur dujų balionai neleidžiami, maisto gamybai turėtų būti pasirenkama elektrinė įranga. Dažniausias sprendimas tokiais atvejais yra elektrinė viryklė, indukcinė kaitlentė arba elektrinė orkaitė.

    Gyventojams taip pat svarbu žinoti, kad taisyklių nepaisymas gali baigtis ne vien įspėjimu. Pažeidimų atveju gali kilti atsakomybė už sukeltą pavojų ir padarytą žalą, o situaciją turi teisę vertinti atitinkamos kontrolės institucijos, įskaitant priešgaisrinės saugos ir statinių priežiūros pareigūnus.

    Saugos reikalavimų esmė paprasta: sumažinti tikimybę, kad buitinė klaida ar įrangos gedimas taps viso namo nelaime. Todėl prieš įsivežant ar prijungiant dujų balioną daugiabutyje verta pasitikrinti, ar pastato aukštingumas ir dujų tiekimo būdas tai apskritai leidžia.

  • Policija įspėja prieš Vėlines: ši žvakės klaida kapinėse gali baigtis gaisru

    Policija įspėja prieš Vėlines: ši žvakės klaida kapinėse gali baigtis gaisru

    Artėjant lapkričio 1 dienai ir Vėlinėms kapinės nušvinta tūkstančiais žvakių, tačiau kartu išauga ir gaisrų rizika. Policija ir ugniagesiai kasmet primena, kad net nedidelė liepsna, vėjo gūsis ar netinkamai pastatyta žvakė gali akimirksniu įžiebti pavojingą gaisrą.

    Didžiausią riziką kelia sausi augalai, dirbtinės kompozicijos ir plastikiniai papuošimai, kurie nuo karščio lydosi arba užsiliepsnoja. Ugnis kapinėse plinta greitai, gali apgadinti antkapius, dekoracijas ir kelti grėsmę patiems lankytojams, ypač kai žmonių srautai yra dideli.

    Kur dažniausiai padaroma klaida?

    Viena dažniausių klaidų yra žvakės statymas per arti sausų puokščių, vainikų ar plastikinių žiedų. Jei žvakė neturi stabilaus pagrindo, ją gali nuversti net silpnas vėjas, o liepsna persimeta į lengvai degias medžiagas.

    Riziką didina ir pigios, plono plastiko žvakidės, kurios greitai įkaista, deformuojasi ir tampa nestabilios. Tokios žvakės lengviau apvirsta, o įkaitęs plastikas gali prisidėti prie ugnies plitimo.

    Kokias žvakes rinktis saugiau?

    Saugesnės laikomos sunkesnės žvakės iš storo stiklo, taip pat metaliniai žibintai su stiklais. Tokios žvakidės paprastai yra stabilesnės, geriau apsaugo liepsną nuo vėjo, o įdėklas dega tolygiau.

    Praktinis sprendimas yra ir žvakės su dangteliu, kuris sumažina tikimybę, kad liepsna bus „pagauta“ vėjo. Renkantis žvakę svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir konstrukcijos stabilumą bei atsparumą karščiui.

    Kaip elgtis kapinėse, kad nekiltų gaisras?

    Žvakę verta statyti ant nedegaus, stabilaus paviršiaus ir palikti atstumą nuo visų sausų ar sintetinių dekoracijų. Jei aplink kapą daug lapų ar sausų šakelių, prieš uždegant žvakę juos geriau pašalinti.

    Lankantis kapinėse reikėtų saugoti ir savo drabužius, ypač ilgesnius paltus, šalikus ar laisvesnes rankoves, nes palinkus jie gali priartėti prie liepsnos. Taip pat svarbu nepalikti degančių žvakių ten, kur jos gali būti lengvai užkliudytos praeivių.

    Alternatyva tradicinėms žvakėms yra LED žvakės, kurios nekelia atviros liepsnos pavojaus. Jos ypač praverčia vėjuotomis dienomis arba ten, kur kapavietė apsupta lengvai užsiliepsnojančių dekoracijų.

  • Lapų deginimas sode gali brangiai kainuoti: kas gresia ir kokios legalios alternatyvos

    Rudenį sode susikaupus krūvoms lapų daliai gyventojų vis dar kyla pagunda juos sudeginti. Tačiau žaliųjų atliekų deginimas daugelyje atvejų laikomas pažeidimu, nes tokie bioatliekų tvarkymo būdai draudžiami, o dūmai gali tapti konfliktų su kaimynais priežastimi. Specialistai pabrėžia, kad deginant ypač drėgnus lapus į aplinką išsiskiria daugiau teršalų, todėl nukenčia ir oro kokybė, ir žmonių sveikata.

    Lapai, žolė, smulkios šakos ar kitos augalinės atliekos priskiriamos bioatliekoms, kurios turi būti tvarkomos saugiai. Savivaldybės paprastai užtikrina žaliųjų atliekų surinkimą arba sudaro galimybę jas priduoti į didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles, todėl deginimas kieme nėra laikomas pateisinamu sprendimu. Praktikoje tai reiškia, kad vietoje laužo dažniau reikėtų rinktis kompostavimą ar perdavimą atliekų tvarkytojams.

    Kodėl lapų deginimas laikomas žalingu?

    Deginant lapus susidaro kietosios dalelės ir kiti degimo produktai, o jų koncentracija ypač padidėja, kai kūrenama šlapiomis, nevisiškai išdžiūvusiomis atliekomis. Tokie dūmai gali dirginti kvėpavimo takus, didinti diskomfortą jautresniems žmonėms ir bloginti bendrą oro kokybę gyvenamuosiuose kvartaluose. Be to, dūmų kvapas ir pelenai dažnai nusėda ant kaimyninių sklypų, terasų ar langų, todėl ginčai dėl taršos tampa beveik neišvengiami.

    Svarbu ir gaisrinė sauga: vėjuotą dieną pakanka kelių kibirkščių, kad ugnis persimestų į sausą žolę, gyvatvores ar pastatus. Dėl to ugniagesiai kasmet ragina rinktis alternatyvas ir primena, kad nekontroliuojamas deginimas kelia realią riziką ne tik aplinkai, bet ir turtui.

    Kokios baudos gali grėsti?

    Už netinkamą atliekų tvarkymą ir aplinkos teršimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o konkrečios sankcijos priklauso nuo situacijos ir pažeidimo masto. Dažniausiai pirmiausia vertinama, ar deginamos atliekos, ar pažeidžiamos priešgaisrinės taisyklės, ar dūmai trukdo aplinkiniams. Jei pažeidimas fiksuojamas pakartotinai arba sukelia didesnę žalą, atsakomybė gali būti griežtesnė.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš tvarkant didesnį kiekį žaliųjų atliekų verta pasitikrinti savo savivaldybės taisykles, nes jos nustato bioatliekų surinkimo tvarką, aikštelių darbo laiką ir reikalavimus, kaip paruošti atliekas išvežimui. Tai padeda išvengti ir baudų, ir nereikalingų konfliktų su kaimynais.

    Legalios ir tvarios alternatyvos

    Vienas naudingiausių sprendimų yra kompostavimas: per laiką lapai virsta kompostu, kuris gerina dirvožemio struktūrą ir mažina poreikį pirkti trąšas. Tiesa, kai kurių medžių, pavyzdžiui, ąžuolų ar graikinių riešutmedžių, lapai suyra lėčiau, todėl juos verta maišyti su žole, smulkintomis šakelėmis ar kitomis azoto turinčiomis atliekomis.

    Dar viena alternatyva yra mulčiavimas: susmulkintus lapus galima paskleisti po krūmais ir daugiamečių augalų lysvėse, kad žemė ilgiau išlaikytų drėgmę ir būtų apsaugotos šaknys. Jei lapų per daug, juos galima supakuoti pagal savivaldybės reikalavimus ir perduoti žaliųjų atliekų surinkimui arba nuvežti į atliekų surinkimo aikštelę. O jei lapai akivaizdžiai pažeisti ligų, jų nereikėtų dėti į kompostą, kad neužkrėstų sodo, geriau rinktis atskirą tvarkymą pagal vietos atliekų priėmimo taisykles.

    Trumpai tariant, lapų deginimas gali kainuoti brangiai ir sukelti rizikų, kurių lengva išvengti. Kompostavimas, mulčiavimas ir oficialūs bioatliekų surinkimo kanalai leidžia tvarkytis legaliai, švariau ir dažniausiai patogiau.

  • Vilnius skaičiuoja gaisrus: per 9 mėnesius jų 1 130, sužeistųjų šoktelėjo – kas kelia didžiausią riziką?

    Gaisrų daugiau, sužeistųjų – dar sparčiau

    Per devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus mieste užregistruota 1 130 gaisrų. Tai 2,4 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, kai fiksuoti 1 104 gaisrai.

    Per šį laiką tragiškuose gaisruose žuvo 3 žmonės. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, vienas žmogus žuvo dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimų individualiame name, vienas – dėl neatsargaus rūkymo daugiabutyje, dar vienas – dėl neatsargaus elgesio atviroje teritorijoje.

    Kur kyla daugiausia gaisrų

    Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 246, tai sudaro 21,8 proc. visų gaisrų. Lyginant su pernai, tokių gaisrų sumažėjo 15 proc., tačiau šiltuoju sezonu ši kategorija išlieka itin problemiška.

    Iš atvirų teritorijų gaisrų 64 kartus degė pievos, 26 kartus – miškas ar miško paklotė, o 153 kartus fiksuoti gaisrai kitose atvirose vietose. Gyvenamosiose patalpose užgesinti 168 gaisrai, arba 14,9 proc. visų atvejų, ir čia, palyginti su 2025 metais, gaisrų skaičius padidėjo 7 proc.

    Transporto priemonės per devynis mėnesius liepsnojo 102 kartus, kai pernai tuo pačiu metu fiksuoti 112 atvejų. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 5 gaisrai, o pagalbinio ūkio paskirties statiniuose užgesinti 18 gaisrų.

    Priežastys ir gelbėtojų darbo mastas

    Dažniausia gaisrų priežastis – pašalinis ugnies šaltinis: 401 atvejis, arba 35,4 proc. Antroje vietoje – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, 132 atvejai, arba 11,7 proc.

    Tarp reikšmingų priežasčių taip pat minimi elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimai – 90 atvejų, arba 8 proc., bei neatsargus rūkymas – 80 atvejų, arba 7,1 proc. Fiksuoti ir 62 transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, o 161 gaisro priežastys dar tiriamos.

    Per devynis mėnesius Vilniuje gaisruose sužeista 30 žmonių, kai 2025 metais per tą patį laikotarpį sužeistųjų buvo 22. Daugiausia nukentėjusiųjų, 24 žmonės, sužaloti gyvenamosiose patalpose, o tai yra ryškus šuolis, palyginti su pernai fiksuotais 12 atvejų.

    Iš gaisrų ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 25 žmones ir išgelbėjo 16 gyvūnų. Taip pat nurodoma, kad pavyko apsaugoti 11 transporto priemonių ir 12 statinių nuo ugnies išplitimo.

    Be gaisrų gesinimo, Vilniaus ugniagesiai per šį laikotarpį atliko 1 242 gelbėjimo darbus, tai 3,9 proc. daugiau nei pernai. Dažniausiai jie teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, vyko į autoavarijas ir dirbo vandenyje, taip pat likvidavo cheminius incidentus.

    Gelbėjimo darbų metu iš viso išgelbėti 34 gyventojai. Tarnyba taip pat skelbia, kad darbų autoįvykiuose metu buvo išlaisvintas vienas žuvęs asmuo, o vandenyje vykdytų darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 4 nuskendę žmonės.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta statistika rodo, kad didžiausios rizikos išlieka susijusios su žmogaus elgesiu, rūkymu ir elektros ūkio būkle. Ugniagesiai nuolat primena, kad dūmų detektoriai, saugi elektros instaliacija ir atsargus elgesys su atvira ugnimi tiesiogiai mažina tragiškų pasekmių tikimybę.

  • Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Elektros tiekimo sutrikimai Lietuvoje dažniau fiksuojami per audras, šlapią sniegą ar karščio bangas, kai apkraunamas tinklas. Tokiais atvejais žmonės vis dažniau pasitelkia elektros generatorius, tačiau ugniagesiai primena, kad neteisingas jų naudojimas gali baigtis gaisru arba apsinuodijimu smalkėmis.

    Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla dėl generatoriaus darbo uždarose ar prastai vėdinamose patalpose ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl žmogus pavojų gali pajusti per vėlai.

    Kur ir kaip statyti generatorių?

    Generatorių saugiausia naudoti tik lauke, pastatant jį taip, kad išmetamosios dujos nepatektų į patalpas per langus, duris ar vėdinimo angas. Vien atidarytas langas ar pravertos garažo durys nelaikomos saugiu sprendimu, nes smalkės gali kauptis net ir tada, kai atrodo, jog yra skersvėjis.

    Svarbu parinkti ir tinkamą atstumą nuo degių paviršių, nes dirbdamas generatorius stipriai įkaista. Šalia jo neturėtų būti laikoma popieriaus, tekstilės, malkų, kuro talpų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių daiktų.

    Degalai, laidai ir techninė būklė

    Degalus į generatorių reikėtų pilti tik išjungus įrenginį ir jam atvėsus. Kuras, patekęs ant įkaitusių detalių, gali užsidegti, todėl ypač pavojinga pildyti skubant, rūkant ar esant kitam atviros ugnies šaltiniui.

    Ne mažiau svarbi ir elektros dalis: turi būti naudojami tik tvarkingi, nepažeisti laidai, kištukai ir jungtys. Jei numatyta gamintojo instrukcijoje, generatorius turi būti tinkamai įžemintas, o pastebėjus pažeidimus ar nuotėkį įrenginį būtina išjungti ir nenaudoti, kol gedimas nepašalintas.

    Apsinuodijimas smalkėmis: ką būtina žinoti?

    Ugniagesiai primena, kad smalkės ypač pavojingos tuo, jog neturi nei kvapo, nei spalvos. Pirmieji simptomai dažnai būna galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, o vėliau gali sutrikti orientacija ir žmogus gali nebesugebėti pats išeiti į gryną orą.

    Pajutus tokius požymius būtina nedelsiant nutraukti generatoriaus naudojimą, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112. Specialistai taip pat ragina nepalikti veikiančio generatoriaus be priežiūros ir iš anksto pasirūpinti, kad netoliese būtų tinkamas gesintuvas.

    Saugiai naudojamas generatorius yra patikima pagalba nutrūkus elektros tiekimui, tačiau taisyklių ignoravimas riziką paverčia kasdiene realybe. Laikymasis gamintojo instrukcijų ir pagrindinių priešgaisrinės saugos reikalavimų padeda apsaugoti žmones, namus ir turtą.

  • Pirmas kūrenimas židinyje rudenį: viena klaida ir dūmai bei kvapas užtvindys namus

    Pirmas kūrenimas židinyje rudenį: viena klaida ir dūmai bei kvapas užtvindys namus

    Prieš pirmą kūrenimą židinyje po ilgesnės pertraukos svarbiausia įsitikinti, kad dūmtraukis yra švarus ir pralaidus. Per vasarą jame gali prisikaupti lapų, šakelių, dulkių, o kartais net atsirasti paukščių lizdų. Užsikimšęs dūmtraukis blogina trauką ir didina riziką, kad dūmai pateks į patalpas.

    Praktikoje saugiausias sprendimas yra dūmtraukio būklę patikėti kaminų priežiūros specialistui, ypač jei židinys nebuvo naudojamas kelis mėnesius ar ilgiau. Specialistas įvertins ne tik pralaidumą, bet ir bendrą sistemos techninę būklę, įskaitant galimus įtrūkimus, nesandarumus ar per dideles suodžių sankaupas. Tokios apžiūros ir valymo faktą verta fiksuoti, nes tai gali būti svarbu draudimo atveju.

    Prieš įžiebiant ugnį verta apžiūrėti ir patį židinį. Reikėtų pašalinti senus pelenus, malkų likučius, patikrinti, ar visos detalės savo vietose ir ar niekas neužstoja oro padavimo. Jei židinys buvo įrengtas statybų ar remonto metu, viduje galėjo likti dulkių ir statybinių dalelių, kurios įkaitus skleidžia nemalonų kvapą.

    Ne mažiau svarbi ir ventiliacija bei oro cirkuliacija aplink židinį. Oro padavimo ir šilto oro paskirstymo grotelės turi būti neuždengtos ir švarios, kad židinys veiktų stabiliai ir neperkaistų. Užterštumas ar užsikimšimas gali lemti prastesnį degimą, didesnį dūmingumą ir kvapų plitimą po namus.

    Didelė dalis problemų prasideda nuo netinkamo kuro, todėl į židinį turėtų keliauti tik sausos malkos, kurių drėgnumas neviršija 20 proc. Šviežiai skelta mediena dega neefektyviai: išskiria daugiau dūmų, greičiau kaupia apnašas dūmtraukyje ir mažina šilumos grąžą. Jei malkų atsargų nesuspėjote pasiruošti, verta rinktis išdžiovintas malkas arba židiniams skirtą briketą.

    Pirmą kūrenimą po pertraukos geriausia atlikti ne tada, kai namuose jau labai šalta, o iš anksto ir ramiai. Pradėkite nuo mažesnio kiekio sausų malkų ir stebėkite, ar trauka stabili, ar dūmai nepatenka į patalpą, ar nesijaučia degėsių kvapo. Toks startas leidžia saugiai patikrinti, ar reguliavimo sklendės ir oro padavimas veikia taip, kaip turėtų.

    Įkuriant būtina naudoti tik tam skirtas priemones. Į židinį negalima mesti plastiko, buitinių atliekų ar statybinių likučių, nes tai didina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą ir teršalų sankaupas dūmtraukyje. Jei po pirmo kūrenimo pastebite silpną trauką, dūmų skverbimąsi ar neįprastus kvapus, kūrenimą verta nutraukti ir ieškoti priežasties, o ne bandyti ją užmaskuoti intensyvesne ugnimi.

  • Kamino patikra ir valymas 2026 metais: kiek kainuos ir ką privalo žinoti namų savininkai

    Reguliarus kamino valymas ir dūmtraukių bei ventiliacijos kanalų patikra yra viena svarbiausių namų saugos priemonių. Apleisti kaminai didina suodžių gaisro riziką, o prasta trauka ir netvarkinga ventiliacija gali baigtis apsinuodijimu smalkėmis.

    Nors paslaugų kainos skiriasi pagal būsto tipą, aukštį ir regioną, 2026 metais rinkoje matyti aiški tendencija: gyventojai vis dažniau renkasi kompleksines patikras. Taip paprasčiau vienu vizitu sutvarkyti ir valymą, ir techninį įvertinimą.

    Orientacinės kainos 2026 metais

    Kompleksinė paslauga, kai atliekama periodinė apžiūra, valomi kanalai, patikrinamas sandarumas ir parengiamas skaitmeninis protokolas, dažniausiai kainuoja apie 60–105 eurus. Didmiesčiuose galutinė suma neretai būna didesnė dėl atvykimo ir darbų sudėtingumo.

    Vien tik techninė apžiūra be valymo paprastai kainuoja apie 35–70 eurų. Jei reikalingas tik konkretus darbas, pavyzdžiui, dūmtraukio valymas kieto kuro įrenginiams, dažnai prašoma apie 35–70 eurų.

    Dujinių ar skysto kuro katilų dūmų kanalo valymas dažniausiai atsieina apie 28–58 eurus, o vieno ventiliacijos kanalo valymas gali kainuoti apie 19–42 eurus. Specialūs darbai, tokie kaip užsikimšimų šalinimas ar paukščių lizdų išėmimas, neretai siekia 70–165 eurus ir daugiau.

    Kaip dažnai privaloma tikrinti?

    Valymo dažnumas priklauso nuo šildymo būdo ir naudojamo kuro. Kieto kuro įrenginiai paprastai reikalauja dažnesnės priežiūros, nes suodžiai kaupiasi sparčiau ir gali užsidegti, ypač intensyviai kūrenant šaltuoju sezonu.

    Dujinių ar skysto kuro įrenginių kanalai įprastai valomi rečiau, tačiau jų patikra išlieka kritiškai svarbi. Mažiausiai kartą per metus rekomenduojama atlikti ir bendrą techninį įvertinimą, kartu patikrinant ventiliacijos kanalų būklę.

    Skaitmeniniai protokolai ir atsakomybė

    Pastaraisiais metais vis plačiau taikoma praktika, kai po patikros rezultatai pateikiami skaitmenine forma, o duomenys suvedami į centralizuotas sistemas. Tai leidžia greičiau patvirtinti, kad prievolė įvykdyta, ir prireikus lengviau atsekti patikros istoriją.

    Priežiūros neatlikimas gali turėti ne tik saugumo, bet ir finansinių pasekmių. Kilus gaisrui ar apsinuodijimo smalkėmis incidentui, draudikai dažnai vertina, ar įrenginiai buvo prižiūrimi pagal reikalavimus ir ar yra tai patvirtinantys dokumentai.

    Specialistai pabrėžia, kad taupyti verta ne atsisakant patikros, o renkantis tinkamą apimtį ir aiškiai suderinant, kas įskaičiuota į kainą. Kompleksinis užsakymas dažnai padeda sumažinti bendrą sumą ir užtikrina, kad bus įvertintas visas kelias nuo katilo iki kamino viršaus.