CP v2

Tag: Priešgaisrinė sauga

  • Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Daugiabučių koridoriai, laiptinės, tambūrai ir rūsių praėjimai dažnai virsta patogia sandėliavimo vieta, kur paliekami dviračiai, vežimėliai, dėžės ar seni baldai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau gaisro ar dūmų atveju toks įprotis gali tapti mirtinai pavojingas.

    Evakuacijos kelias turi būti laisvas, nes kilus gaisrui žmonės privalo kuo greičiau pasitraukti iš pastato. Užstatyti praėjimai susiaurina judėjimą, didina panikos riziką ir ypač pavojingi vaikams, senjorams bei judėjimo negalią turintiems gyventojams.

    Ne mažiau svarbu tai, kad laiptinėse laikomi daiktai dažnai yra degūs. Kartonas, mediena, tekstilė ar plastikas gali paspartinti ugnies plitimą ir smarkiai padidinti dūmų kiekį, o būtent dūmai gaisruose dažnai tampa pagrindine apsinuodijimų ir žūčių priežastimi.

    Rūsiai nėra sandėlis

    Rūsio koridoriai turi likti laisvi ne tik dėl evakuacijos, bet ir dėl inžinerinių tinklų priežiūros. Užgriozdintos vietos apsunkina avarijų likvidavimą, o gaisro atveju trukdo ugniagesiams greičiau pasiekti židinį ir patikrinti patalpas.

    Praktikoje problema dažnai prasideda nuo vieno daikto, o vėliau bendros erdvės pamažu užpildomos vis daugiau gyventojų turto. Dėl to nukenčia visi, nes bendro naudojimo patalpos pirmiausia yra skirtos saugiam praėjimui, o ne patogesniam laikymui.

    Ką daryti gyventojams?

    Jei laiptinėje ar rūsyje laikote daiktus, verta įsivertinti, ar jie neužstoja praėjimo ir ar neprideda papildomos degios apkrovos. Saugiausia išeitis yra daiktus laikyti bute, sandėliuke ar tam numatytoje patalpoje, o didesnius daiktus apskritai išnešti iš bendrų erdvių.

    Pastebėjus užstatytus evakuacijos kelius, pirmiausia reikėtų informuoti namo administratorių ar bendriją ir ieškoti sprendimo su kaimynais. Tvarkinga laiptinė nėra vien estetikos klausimas, nes nelaimės metu ji gali tapti vieninteliu keliu į saugumą.

    Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: tai, kas trukdo laisvai praeiti, gaisro metu gali sutrukdyti ir išgyventi. Bendras saugumas daugiabutyje prasideda nuo kiekvieno gyventojo sprendimo nepalikti savo daiktų ten, kur prireikus turėtų judėti žmonės ir dirbti gelbėtojai.

  • Nauji reikalavimai fotovoltikai nuo rugsėjo 20 dienos: ką turės įvertinti stogų ir balkonų savininkai

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 20 dienos

    Lenkijoje baigiamos rengti naujos taisyklės, kurios nuo rugsėjo 20 dienos detaliau apibrėš saulės elektrinių įrengimo ir apsaugos reikalavimus. Už pakeitimus atsakinga Plėtros ir technologijų ministerija, o tikslas įvardijamas aiškiai – daugiau priešgaisrinio saugumo ir vienodesnė montavimo praktika.

    Numatoma, kad reikalavimai bus taikomi ne tik ant stogų montuojamoms sistemoms, bet ir vis labiau populiarėjančiai balkonų fotovoltikai. Pastaroji dažnai įrengiama ant turėklų, todėl papildomai atsiranda mechaninio tvirtumo ir saugaus prijungimo klausimų.

    Daugiau dėmesio laidams ir atjungimui

    Projektuojamose nuostatose daug dėmesio skiriama instaliacijai: laidų parinkimui, jų vedžiojimui ir apsaugai. Akcentuojamas atsparumas aplinkos poveikiui, įskaitant UV spinduliuotę, taip pat sprendimai, mažinantys elektrinio lanko ir perkaitimo riziką.

    Kita svarbi kryptis – aiškiau apibrėžti atjungimo bei apsauginių įrenginių naudojimą tiek nuolatinės, tiek kintamos srovės grandinėse. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įrenginių gali prireikti papildomų jungiklių ar kitų apsaugos elementų, o jų vieta ir ženklinimas turės būti suprantami ir avarijos atveju.

    Stogai ir balkonai: kuo skirsis akcentai

    Stogų atveju numatomi reikalavimai, susiję su modulių išdėstymu ir tarpais, kurie aktualūs tiek vėdinimui, tiek gaisro plitimo ribojimui. Taip pat gali būti įtvirtintos aiškesnės nuostatos dėl atstumų nuo pastato kraštų bei priešgaisrinių atskyrimų.

    Balkonų fotovoltikai, be elektrosaugos, išskiriamas konstrukcijos stabilumas ir atsparumas vėjui. Kadangi tokios sistemos dažnai būna mažesnės galios, didžiausios rizikos kyla dėl netinkamo tvirtinimo, pažeistų kabelių ar neprofesionalaus prijungimo prie namų tinklo.

    „Pagrindinis pokytis – siekis suvienodinti montavimo praktiką ir sumažinti gaisro riziką, kurią gali didinti netvarkingai įrengtos instaliacijos“, – sako energetikos rinkos ekspertai, vertinantys rengiamas taisykles.

    Ką turėtų padaryti savininkai ir planuojantys plėtrą

    Jau turintys saulės elektrinę gyventojai pirmiausia turėtų įsivertinti, ar įrengimas atliktas laikantis gerosios praktikos: ar tvarkingai suvesti laidai, ar yra aiškus atjungimas, ar tinkamai įrengtas įžeminimas. Ypač svarbu tai planuojant sistemos plėtrą ar keičiant komponentus, nes būtent tuomet dažniausiai atsiranda „prilipdytų“ sprendimų.

    Numatoma, kad didesnės galios įrenginiams gali būti keliami griežtesni projektavimo ir suderinimo reikalavimai, įskaitant patikrą dėl priešgaisrinės saugos. Mažesnių sistemų savininkams pagrindinė žinutė išlieka paprasta: prieš darbus verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu montuotoju ir neignoruoti apsaugos elementų, net jei sistema atrodo „maža“.

  • Balkonų taisyklės daugiabučiuose: už gėles ir laistymą ar grilį gali grėsti bauda iki 115 eurų

    Kada balkonas tampa problema?

    Balkonas su gėlėmis daugeliui yra kasdienė poilsio erdvė, tačiau daugiabučiuose jis dažnai tampa ir ginčų su kaimynais priežastimi. Didžiausios rizikos kyla tada, kai vazonai ar daiktai laikomi nesaugiai, o laistant vanduo bėga ant žemiau esančių balkonų ar pastato fasado.

    Praktikoje pirmas žingsnis beveik visada yra namo bendrijos ar administratoriaus taisyklės. Jose gali būti nustatyta, kaip tvirtinti gėlių dėžes, kur jas galima kabinti ir kokių sprendimų reikia vengti, kad nekiltų grėsmė praeiviams ar kaimynų turtui.

    Gėlės, vazonai ir laistymas: kas svarbiausia?

    Svarbiausias principas paprastas: balkone laikomi daiktai neturi kelti pavojaus ir neturi sukelti žalos. Vazonai ir dėžės turi būti patikimai pritvirtinti, kad stipresnis vėjas jų nenupūstų, o augalų priežiūra negali tapti nuolatiniu vandens varvėjimu ant kaimynų turto.

    Jei vanduo nuolat bėga ant žemiau esančių balkonų ar gadina fasadą, tai gali būti vertinama kaip kitų asmenų teisių pažeidimas ir žalos padarymas. Tokiose situacijose dažnai pradedama nuo kaimynų skundo administratoriui, o jei problemos nesprendžiamos, gali būti kviečiama policija ar fiksuojami pažeidimai civiliniam ginčui.

    Aktualu ir kvapai bei žiedadulkės, ypač kai augalai sukelia diskomfortą alergiškiems žmonėms ar trukdo laikyti pravirus langus. Nors vien dėl kvapo baudos skiriamos retai, konfliktai dažniausiai kyla kartu su kitais veiksniais, pavyzdžiui, netvarka, vandens lašėjimu ar pastoviu šiukšlinimu žemiau.

    Grilis balkone: kada gali baigtis bauda?

    Grilinimas balkone daugelyje daugiabučių yra jautri tema, nes čia susikerta patogumas, saugumas ir kaimynų ramybė. Įstatymai ne visada įvardija absoliutų draudimą, tačiau realybėje lemiamą vaidmenį turi vidaus taisyklės ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, ypač kai naudojamas atvira liepsna.

    Jei dūmai, kvapai ar triukšmas tampa nuolatiniai ir trukdo kaimynams, tai gali būti traktuojama kaip viešosios rimties trikdymas. Tokiais atvejais policija gali skirti baudą, o ginčai neretai persikelia ir į bendrijos lygmenį, kai pradedama griežčiau kontroliuoti balkonuose naudojamą įrangą.

    Mažiau ginčų paprastai kelia elektriniai griliai, nes jie nesukelia atviros liepsnos ir sumažina intensyvaus dūmingumo riziką. Vis dėlto net ir tokiu atveju verta pasitikrinti, ar namo taisyklės nedraudžia bet kokio grilinimo, nes dalis bendrijų riboja ir elektrinius įrenginius dėl kvapų ar saugumo.

    Ką daryti, kad nekiltų konfliktų?

    Jei planuojate kabinti gėlių dėžes ar laikyti daugiau daiktų balkone, pirmiausia verta peržiūrėti bendrijos ar administratoriaus patvirtintas naudojimosi taisykles. Kilus abejonėms, saugiausia rinktis sprendimus, kurie eliminuoja kritimo riziką ir neleidžia vandeniui patekti ant kaimynų balkonų ar sienų.

    Norint išvengti nemalonumų dėl grilio, rekomenduojama įvertinti ne tik taisykles, bet ir praktinę pusę: ar dūmai pateks į kaimynų langus, ar balkone yra pakankamai vietos saugiai naudoti įrenginį. Konfliktai dažniausiai kyla ne dėl vienkartinio atvejo, o dėl pasikartojančio trikdymo, todėl paprastas susitarimas su kaimynais neretai išsprendžia problemą dar iki skundų.

    Kai pažeidimai fiksuojami, baudos už netinkamą elgesį balkone gali siekti maždaug 115 eurų, o papildomai gali tekti atlyginti padarytą žalą. Dėl to daugeliu atvejų pigiausia prevencija yra elementarus saugumas, tvarka ir pagarba kaimynų ramybei.

  • Dūmų detektorių montuoja bet kur? Šios klaidos kainuoja brangiai – kur dėti, kad suveiktų laiku

    Dūmų detektorių montuoja bet kur? Šios klaidos kainuoja brangiai – kur dėti, kad suveiktų laiku

    Dūmų detektorius yra vienas paprasčiausių būdų padidinti namų saugumą, tačiau vien jo įsigijimo nepakanka. Netinkamai parinkta vieta gali lemti, kad prietaisas sureaguos per vėlai arba, atvirkščiai, nuolat kels klaidingus aliarmus.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia suprasti dūmų judėjimą patalpoje. Gaisro metu šiltesni dūmai greitai kyla į viršų, todėl montavimo aukštis ir atstumas nuo kampų turi tiesioginę įtaką detektoriaus jautrumui.

    Kur geriausia montuoti?

    Optimaliausia vieta dūmų detektoriui yra lubos, geriausiai kuo arčiau patalpos centro. Tokia padėtis padeda greičiau užfiksuoti dūmų sluoksnį ir laiku įjungti signalą, kai kiekviena minutė gali būti lemiama.

    Jeigu ant lubų pritvirtinti nepavyksta, detektorių galima montuoti aukštai ant sienos, paliekant maždaug 15–30 centimetrų atstumą iki lubų. Tačiau jo nereikėtų tvirtinti prie pat kampų, nes ten oro cirkuliacija dažnai būna silpnesnė ir aptikimas gali vėluoti.

    Kokių vietų geriau vengti?

    Dažniausiai rekomenduojama detektorius įrengti koridoriuose, vedančiuose į miegamuosius, prie laiptų ir kiekviename namo aukšte. Didesniuose būstuose verta pagalvoti ir apie papildomą įrenginį svetainėje ar kitose patalpose, kuriose žmonės praleidžia daugiausia laiko.

    Virtuvė ir vonios kambarys daugeliu atvejų nėra geriausias pasirinkimas klasikiniam dūmų detektoriui. Garai, riebalų dalelės ir intensyvesnė drėgmė gali sukelti klaidingus suveikimus, o tai ilgainiui mažina budrumą ir skatina ignoruoti signalus.

    Taip pat nerekomenduojama montuoti šalia langų, ventiliacijos angų, oro tiekimo difuzorių, kondicionierių ar ventiliatorių. Stiprus oro judėjimas gali išpūsti dūmus nuo jutiklio ir trukdyti jam greitai sureaguoti.

    Priežiūra svarbi ne mažiau

    Daugelis šiuolaikinių detektorių tvirtinami varžtais ir kaiščiais arba gamintojo rekomenduojamomis montavimo juostomis, tačiau prieš montuojant būtina perskaityti konkretaus modelio instrukciją. Skirtingi tipai gali turėti skirtingas rekomendacijas dėl atstumų, vietos ar montavimo krypties.

    Sumontavus būtina įdėti bateriją arba prijungti maitinimą ir atlikti bandymą testavimo mygtuku. Vėliau patariama bent kartą per mėnesį paspausti testavimo mygtuką, reguliariai nuvalyti dulkes nuo korpuso ir neatidėlioti baterijų keitimo, jei prietaisas apie tai perspėja.

    Dalis detektorių turi ribotą eksploatacijos laiką, dažnai apie 10 metų, po kurio sumažėja jutiklio patikimumas. Pasibaigus gamintojo nurodytam laikotarpiui saugiausia sprendimą priimti nedelsiant ir prietaisą pakeisti nauju.

  • Prienų ugniagesių fizinio pasirengimo testas: kaip sekėsi darbuotojams ir savanoriams

    Prienų ugniagesių fizinio pasirengimo testas: kaip sekėsi darbuotojams ir savanoriams

    Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ir savanoriai atliko periodinį fizinio pasirengimo patikrinimą. Tokie testai yra privaloma tarnybos parengties dalis, padedanti įvertinti, ar komandos pasiruošusios dirbti didelio krūvio ir rizikos sąlygomis.

    Ugniagesių darbe fizinis pasirengimas tiesiogiai siejasi su sauga: nuo gebėjimo greitai užlipti laiptais su įranga iki ištvermės ilgai dirbti dūmuose ar karštyje. Todėl periodiški normatyvai svarbūs ne tik rezultatų palyginimui, bet ir prevencijai, mažinant traumų bei pervargimo riziką realių iškvietimų metu.

    Kas tikrinama per normatyvus

    Patikrinimas vyko pagal nustatytus bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, taikomus atsižvelgiant į amžiaus grupes ir lytį. Komisija fiksavo rezultatus ir vertino, ar dalyviai atitinka minimalius kriterijus, būtinus tarnybai.

    Ugniagesiai ir savanoriai atliko ištvermės bėgimą 1 000 metrų distancijoje, jėgos ištvermės pratimus bei greitumo rungtį. Pastarojoje reikėjo įveikti 100 metrų bėgimą su dviem 51 milimetro skersmens gaisrinėmis žarnomis, imituojant realų darbą su įranga.

    Savanoriai – svarbi grandis

    Šiame patikrinime dalyvavę savanoriai pabrėžė, kad fizinė forma yra būtina, jei tenka vykti į gaisrų gesinimo ar gelbėjimo darbus. Įtraukiant savanorius į bendrus testus, stiprinama komandinė sąveika, kad iškvietimo metu būtų lengviau veikti pagal tas pačias taisykles ir darbo standartus.

    Pasak tarnybos atstovų, dauguma dalyvių pasiekė gerus rezultatus ir kai kuriais atvejais viršijo minimalius reikalavimus. Tie, kurie dėl atostogų ar kitų svarbių priežasčių patikrinime nedalyvavo, galės savo pasirengimą pademonstruoti vėliau, papildomo testavimo metu.

    Ką svarbu žinoti norint prisijungti

    Tarnyba primena, kad savanorystė ugniagesių gretose – ne vien simbolinė pagalba, o realus įsitraukimas į bendruomenės saugumą. Prisijungę žmonės paprastai apmokomi, supažindinami su darbo organizavimu ir aprūpinami reikalinga apsaugine apranga bei priemonėmis.

    Savanoriais ugniagesiais gali tapti nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 18 iki 65 metų, atitinkantys sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kai planuojama dalyvauti gesinant gaisrus. Norintys prisidėti prie šviečiamosios gaisrų prevencijos veiklos gali įsitraukti ir be fizinių normatyvų taikymo.

    Dėl papildomos informacijos ir prisijungimo tvarkos gyventojai kviečiami kreiptis į Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinę tarnybą. Tarnyba pabrėžia, kad nuoseklus fizinis pasirengimas ir periodiniai patikrinimai yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių operatyvią pagalbą rajono žmonėms.

  • Gesintuvas automobilyje: ar būtina legalizacija ir kada policija tikrai gali skirti baudą

    Gesintuvas automobilyje: ar būtina legalizacija ir kada policija tikrai gali skirti baudą

    Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad automobilio gesintuvas privalo turėti galiojančią legalizaciją, kitaip per patikrinimą gresia bauda. Praktikoje pareigūnams svarbiausia ne lipdukas, o tai, ar gesintuvas yra automobilyje, pasiekiamas ir tinkamas naudoti. Dėl šios painiavos vairuotojai dažnai sužino taisykles tik sustabdžius kelyje.

    Pagrindinis reikalavimas – automobilyje turi būti gesintuvas, o transporto priemonės įranga privalo būti tvarkinga ir parengta naudoti. Vien tik praleistas periodinis patikrinimas savaime dar nereiškia, kad gesintuvas netinkamas, tačiau pareigūnai gali vertinti realią jo būklę. Jei įrenginys neveikiantis, sugadintas ar neprieinamas, tai gali būti prilyginta reikalavimų nevykdymui.

    Dažniausia problema – gesintuvas giliai paslėptas po daiktais bagažinėje, todėl kritiniu atveju jo nepavyktų greitai panaudoti. Taip pat riziką kelia mechaniniai pažeidimai: korozija, įlenkimai, pažeistas vožtuvas, ištraukta ar sulūžusi saugos kaištis. Tokiais atvejais pareigūnai gali konstatuoti, kad gesintuvas nėra parengtas naudoti.

    Vairuotojai neretai painioja dvi skirtingas sąvokas – gamintojo garantiją ir periodinę patikrą, kuri kasdienėje kalboje vadinama legalizacija. Garantija reiškia gamintojo įsipareigojimus per nustatytą laiką, tačiau ji automatiškai nepatvirtina, kad gesintuvas šiandien yra techniškai tvarkingas. Periodinė patikra yra praktinis būdas įsitikinti, ar slėgis, sandarumas ir gesinimo medžiaga atitinka reikalavimus.

    Priešgaisrinės įrangos priežiūros specialistai pabrėžia, kad patikra ir garantija neturėtų būti keičiamos vietomis.

    „Garantija nereiškia, kad gesintuvas penkerius metus gali gulėti neliečiamas. Periodinis patikrinimas padeda įvertinti, ar įrenginys iš tiesų parengtas naudoti, o gesinimo medžiaga nėra pasenusi“, – sako priešgaisrinės įrangos priežiūros specialistas.

    Vairuotojams taip pat verta atkreipti dėmesį į pagaminimo datą. Patikros terminai dažnai skaičiuojami nuo pagaminimo, o ne nuo įsigijimo, todėl sandėlyje ilgiau išgulėjęs naujas gesintuvas gali greičiau „priartėti“ prie pirmojo patikrinimo. Dėl to perkant pravartu pažiūrėti, kada jis pagamintas, ir pasilikti pirkimo dokumentus.

    Dar viena svarbi detalė – patikrą turėtų atlikti kompetentingi, tam parengti specialistai. Vien nusipirkti gesintuvą prekybos vietoje nepakanka, jei vėliau neaišku, kur jį tinkamai patikrinti ar papildyti. Reguliari apžiūra ir teisingas laikymas automobilyje sumažina riziką, kad nelaimės atveju įrenginys bus bevertis.

  • PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856 galima gauti praktinių patarimų, kaip pasirengti ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.

    PAGD nurodo, kad linija skirta ne tik gyventojams, bet ir įstaigų bei įmonių vadovams, kurie ieško aiškių rekomendacijų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir radiacinės saugos klausimais. Tikslas – padėti greitai gauti patikimą informaciją, kai kyla neaiškumų dėl veiksmų ar prevencijos.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Mūsų tikslas, kad žmonės savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba ir palikti balso pranešimą, o konsultantai, perklausę įrašą, susisiekia su besikreipusiuoju, kai tik gali.

    PAGD akcentuoja, kad dažniausi klausimai kyla gavus perspėjimo pranešimus: žmonėms svarbu suprasti, ką daryti pirmiausia, kur sekti oficialią informaciją ir kaip pasirūpinti artimaisiais. Linija 1856 turėtų sumažinti informacinį chaosą ir padėti priimti sprendimus dar iki situacijai paaštrėjant.

    Departamento teigimu, artimiausiu metu pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių sprendimą, kuris leistų greičiau rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tai būtų papildomas kanalas šalia konsultavimo telefonu.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos įvairioms grėsmėms. Programėlėje galima rasti ir interaktyvų žemėlapį su perspėjimo sirenomis, kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis bei evakuacijos punktais, o dalis informacijos pasiekiama ir be interneto ryšio.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Pavojingas įprotis virtuvėje: daugelis palieka skrudintuvą įjungtą ir to nė nepastebi

    Pavojingas įprotis virtuvėje: daugelis palieka skrudintuvą įjungtą ir to nė nepastebi

    Kodėl tai gali baigtis gaisru

    Ryto skubėjime daugelis po pusryčių palieka skrudintuvą įjungtą į elektros lizdą, nors pats prietaisas jau nebeskrudina. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau toks įprotis didina gedimų ir, retais atvejais, gaisro riziką.

    Skrudintuvai dirba labai aukštoje temperatūroje, o jų kaitinimo elementai yra arti trupinių surinkimo vietos. Duonos trupiniai ir smulkios maisto dalelės yra degios, todėl, susikaupus jų daugiau, bet koks nesklandumas gali tapti papildomu rizikos veiksniu.

    Jei užstringa mechanizmas arba sutrinka automatinis išsijungimas, kaitinimas gali nesustoti laiku. Tokiu atveju prietaisas perkaista, o viduje esantys trupiniai gali pradėti smilkti ar net užsidegti, ypač jei skrudintuvas ilgai paliekamas be priežiūros.

    Rizika išlieka net ir nenaudojant

    Net kai skrudintuvas nedirba, paliktas įjungtas į lizdą jis lieka veikiamas elektros tinklo svyravimų. Įtampos šuolius gali sukelti avarijos tinkle ar žaibo iškrovos, o tai kartais prisideda prie elektronikos gedimų.

    Nors tokios situacijos nėra kasdienės, būtent jos gali tapti priežastimi, dėl kurios įrenginys pradeda kaisti netinkamai arba sutrinka jo apsaugos. Paprasčiausias veiksmas, sumažinantis šią riziką, yra atjungti skrudintuvą nuo elektros iškart po naudojimo.

    Ką rekomenduoja saugos specialistai

    Priešgaisrinės saugos specialistai ir buitinės technikos gamintojai paprastai pataria mažus kaitinimo prietaisus išjungti ne tik mygtuku, bet ir ištraukiant kištuką iš lizdo. Tai ypač aktualu prietaisams, kurie greitai įkaista ir kurių viduje gali kauptis degios nuosėdos.

    Taip pat verta reguliariai iškratyti trupinius iš skrudintuvo ir neleisti jiems kauptis prietaiso dugne. Įprotis atjungti prietaisą ir palaikyti jį švarų yra vienas paprasčiausių žingsnių, galinčių realiai padidinti namų saugumą.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.