Greitai apkepamos krevetės gali tapti idealiu vakarienės pagrindu, tačiau daug kas jas sugadina perlaikydami keptuvėje. Krevetės iškepa per kelias minutes, todėl riba tarp sultingų ir guminės tekstūros yra itin siaura.
Restoranų virtuvėse dažnai taikomas paprastas principas: stipriai apskrudinti tik vieną pusę, o kitą kepti labai trumpai. Taip gaunamas ryškus apskrudinimo skonis, bet vidus nespėja perdžiūti.
Vienas judesys, kuris keičia rezultatą
Didžiausia klaida yra bandymas vienodai parudinti abi puses. Kai antroji pusė laukia tokio pat apskrudimo, krevetės dažniausiai jau būna perkeptos, sukietėjusios ir praradusios natūralų saldumą.
Praktikoje tai reiškia, kad pirmąją pusę verta kepti ilgiau, kol ji įgauna ryškesnę spalvą, o apvertus užtenka tik trumpai pabaigti kepimą. Svarbu nesivaikyti identiško apskrudimo iš abiejų pusių.
Kas labiausiai lemia apskrudinimą
Apskrudinimą pirmiausia lemia drėgmė: jei krevetės šlapios, keptuvė vietoj kepimo pradeda jas troškinti. Todėl prieš kepant jas būtina gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kad paviršius kuo greičiau pradėtų skrusti.
Dar vienas svarbus momentas yra druska. Jei pasūdysite per anksti, druska ištrauks drėgmę į paviršių, todėl krevetės vėl pradės šusti ir apskrus prasčiau, tad prieskonius geriausia berti prieš pat dedant į keptuvę.
Ne mažiau svarbi ir temperatūra: keptuvė turi būti labai karšta, o aliejus lengvai blizgėti. Krevetes dėkite vienu sluoksniu, palikite tarpelius ir pirmąją pusę kepkite nejudindami, kad susiformuotų ryškus apskrudimas.
Kaip atpažinti, kad jau laikas nukelti
Apvertus krevetes, antroji pusė turi kepti tik trumpai, kol likusi permatoma dalis tampa nepermatoma. Jeigu lauksite, kol antra pusė paruduos tiek pat, dažniausiai gausite sausą ir kietą tekstūrą.
Tokiu būdu paruoštos krevetės tinka tiek su lengvesniais daržovių patiekalais, tiek su sodriais pomidorų ar aštresniais padažais. Esmė paprasta: stiprus karštis, sausas paviršius ir trumpas kepimas po apvertimo.
Leave a Reply