Rudenį tvarkant sodą dažnas griebiasi sekatoriaus, tačiau ne visiems krūmams tai naudinga. Dalis rūšių žiedinius pumpurus suformuoja dar vasaros pabaigoje ar rudenį, todėl netinkamu metu patrumpintos šakos pavasarį virsta vien lapais. Sodininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pats pjūvis, o laikas, kada jis atliekamas.
Dažniausia klaida – rudenį stipriai apgenėti krūmus, kurie žydi ant pernykščių ūglių. Tokiu atveju pašalinami būsimi žiedai, o žydėjimo tenka laukti iki kito sezono. Prie tokių augalų priskiriamos kai kurios hortenzijos, forzitijos, paprastosios alyvos ir kiti pavasarį žydintys krūmai.
Hortenzijas svarbu atskirti
Didžialapė hortenzija dažnai pumpurus kitų metų žydėjimui sukrauna dar vasaros pabaigoje, todėl rudeninis trumpinimas gali pašalinti beveik visą būsimo žydėjimo potencialą. Dėl tos pačios priežasties peržydėjusius žiedynus daugelis palieka per žiemą, kad jie bent iš dalies apsaugotų pumpurus nuo šalčio ir vėjo. Pavasarį, praėjus stipresnėms šalnoms, juos galima nukirpti virš pirmos sveikų pumpurų poros.
Kitaip elgiamasi su šluotelinėmis ir medlievinėmis hortenzijomis, kurios žydi ant tų pačių metų ūglių. Joms pagrindinis genėjimas paprastai planuojamas žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai nebespaudžia stiprus šaltis, bet augalas dar nepradėjo intensyviai augti. Tokiu metu formuojant krūmą galima skatinti stambesnius žiedynus ir tvirtesnius ūglius.
Forzitijos ir alyvos – tik po žydėjimo
Forzitijos yra vienos pirmųjų pavasario puošmenų, tačiau jos žiedinius pumpurus suformuoja ant pernykščių šakelių. Jei rudenį ar žiemą ūgliai patrumpinami, pavasarį žiedų būna gerokai mažiau. Dėl to genėjimą patikimiausia atlikti iškart po žydėjimo, kai aiškiai matyti, kurios šakos paseno ir kurias verta pašalinti atjauninimui.
Panaši taisyklė galioja ir paprastosioms alyvoms: jos taip pat žydi ant praėjusio sezono ūglių. Praktikoje dažnai rekomenduojama po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žiedynus, kad augalas energiją skirtų ne sėkloms brandinti, o kitų metų pumpurams ir ūgliams. Rudenį alyvų formavimas dažniausiai baigiasi netikėtai praretėjusiu žydėjimu.
Levanda jautriausia senai medienai
Levanda su amžiumi sumedėja ties pagrindu, o senesnės šakos prastai atželia, jei nukerpama per giliai. Rudenį radikaliai formuojant krūmelį galima pažeisti augalą, nes iki šalčių jis nespėja atsistatyti. Dėl to dažniau renkamasi lengvas pakirpimas po žydėjimo, dar vasaros pabaigoje, kai šalinami peržydėję žiedynai ir šiek tiek sutrumpinami žali ūgliai.
Pagrindinis levandos atjauninimas paprastai planuojamas pavasarį, kai aišku, kas peržiemojo. Genint svarbu palikti žaliąją dalį, iš kurios augalas gali leisti naujus ūglius. Taip pat reikšminga ir drenažo tema: per šlapi dirva žiemą levandai neretai būna pavojingesnė nei pats šaltis.
Vis dėlto rudenį sekatoriaus visiškai atsisakyti nereikia. Jei šaka nulūžusi, nudžiūvusi ar akivaizdžiai pažeista, sanitarinis pjūvis paprastai laikomas pateisinamu, ypač jei diena sausa ir įrankiai švarūs. Specialistai primena, kad sergančius augalus genint įrankius verta dezinfekuoti, o didesnius formavimo darbus dažniau perkelti į tinkamesnį sezoną.
Skirtingoms rūšims taikomos nevienodos taisyklės, todėl prieš genint verta pasitikrinti, ant kokių ūglių konkretus augalas žydi ir kada jam rekomenduojamas pjūvis. Toks įprotis padeda išvengti dažniausio nusivylimo, kai pavasarį vietoj žiedų krūmas augina tik lapiją. Atsakingas genėjimas yra viena paprasčiausių priemonių užsitikrinti gausų žydėjimą kitais metais.
Leave a Reply