JAV ekonomistai Robertas Hallas ir Michaelas Woodfordas pelnė Nobelio ekonomikos mokslų premiją už tyrimus, paaiškinančius, kaip pinigų ir fiskalinė politika gali stabilizuoti ekonomikos svyravimus. Karališkoji Švedijos mokslų akademija pabrėžė, kad jų idėjos tapo pagrindu modeliams, kuriais šiandien remiasi centriniai bankai ir vyriausybės.
Premijos komiteto pirmininkas Johnas Hassleris akcentavo, kad tokie įrankiai padeda geriau reaguoti į staigius sukrėtimus, pavyzdžiui, energetikos krizes ar netikėtus vartojimo pokyčius. Praktikoje tai reiškia tikslesnes prognozes ir aiškesnius sprendimus, kai reikia rinktis tarp palūkanų normų, biudžeto išlaidų ar mokesčių korekcijų.
Iki šių darbų daugelyje šalių dominavo makroekonominiai, vadinamieji keinsistiniai modeliai, kurie ypač susidūrė su ribotumais 1970-ųjų naftos krizių laikotarpiu. Tuomet tapo akivaizdu, kad vien statistinių ryšių tarp infliacijos, gamybos ir vartojimo nepakanka norint suprasti, kodėl ekonomika elgiasi taip, kaip elgiasi.
R. Hallas ir M. Woodfordas siūlė modelius grįsti mikroekonominiais pagrindais, t. y. aiškinant, kaip sprendimus priima namų ūkiai ir įmonės, kaip formuojasi lūkesčiai ir kaip jų suma galiausiai sukuria bendrą ekonomikos rezultatą. Toks požiūris leido tiksliau įvertinti, kada ekonomikoje veikia paklausos šokai, o kada problemas sukelia pasiūlos ribojimai, pavyzdžiui, energijos ar žaliavų brangimas.
Akademijos vertinimu, laureatų indėlis suteikė tvirtesnį teorinį pamatą šiuolaikiniams stabilizavimo modeliams, kurie naudojami politikos sprendimams pagrįsti. Pastaraisiais metais, kai daugelyje valstybių vienu metu teko spręsti infliacijos, energetikos kainų ir augimo sulėtėjimo dilemą, tokie modeliai tapo ypač aktualūs.
Kas tai per Nobelio premija?
Nobelio ekonomikos mokslų premija skiriasi nuo originalių Nobelio premijų, numatytų Alfredo Nobelio testamente. Ji įsteigta 1968 metais, kai Švedijos centrinis bankas skyrė tam lėšų, o apdovanojimą administruoja ir laureatus renka Karališkoji Švedijos mokslų akademija pagal panašias procedūras kaip ir fizikos ar chemijos premijų atveju.
Dėl šios kilmės premija kartais kritikuojama, tačiau jos statusas mokslo bendruomenėje išlieka labai aukštas, o laureatų darbai dažnai daro tiesioginę įtaką ekonominei politikai. Premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir piniginis prizas, kuris šiemet siekia apie 1 000 000 eurų.
Apdovanojimai tradiciškai įteikiami gruodžio 10 dieną, minint Alfredo Nobelio mirties metines. Ceremonijos Stokholme metu pagerbiami laureatai, kurių idėjos, kaip tikimasi, padeda ne tik aiškinti ekonomikos svyravimus, bet ir mažinti realias krizių pasekmes gyventojams bei verslui.
Leave a Reply