Nebrangus vaistas nuo parazitinių kirmėlių gali sustiprinti gydymą, kai plaučių vėžys tampa atsparus taikinių terapijai. Tokias išvadas pateikė mokslininkai, ištyrę dviejų skirtingų preparatų derinį laboratorijoje ir su gyvūnais. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad metodas veiks žmonėms.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale PLOS ONE. Jame vertintas gefitinibo, taikinių terapijos vaisto, ir mebendazolo, įprastai skiriamo nuo parazitų, poveikis kartu. Idėja paremta tuo, kad skirtingi veikimo mechanizmai gali sukurti didesnį spaudimą vėžio ląstelėms.
Kaip veikia šis derinys
Gefitinibas slopina signalus, kurie kai kuriose naviko ląstelėse skatina dauginimąsi, tačiau laikui bėgant dalis navikų prisitaiko ir nebereaguoja. Mebendazolas veikia ląstelių vidines struktūras, reikalingas dalijimuisi, todėl teoriškai gali trikdyti naviko augimą kitu keliu. Tyrėjai kėlė prielaidą, kad derinys gali padėti įveikti atsparumą.
Laboratoriniuose bandymuose su gefitinibui atspariomis plaučių vėžio ląstelėmis nustatyta, kad derinys sumažino jų gyvybingumą iki maždaug 38 proc. kontrolinės grupės lygio. Palyginimui, vien gefitinibas paliko apie 93 proc. ląstelių gyvybingumo, tad poveikis buvo gerokai silpnesnis.
Ką parodė bandymai su pelėmis
Vėliau metodas išbandytas pelėms, kurioms suformuoti navikai iš žmogaus vėžio ląstelių. Negydytoje grupėje augliams vidutiniškai prireikė 6,2 dienos, kad padvigubėtų. Skiriant abiejų vaistų derinį, šis laikas pailgėjo iki 25 dienų, o tai rodo sulėtėjusį augimą.
Mokslininkai pabrėžia, kad navikai visiškai neišnyko, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Prieš galvojant apie taikymą klinikoje būtina nustatyti saugumą, veiksmingas dozes ir galimą sąveiką su kitais vaistais. Taip pat svarbu patikrinti, ar mebendazolas galėtų būti naudingas ir esant atsparumui naujesniems priešvėžiniams preparatams.
Kodėl tai svarbu pacientams
Plaučių vėžys, ypač kai išsivysto atsparumas taikinių terapijai, išlieka viena sudėtingiausių onkologijos sričių. Vaistų perprofilavimas, kai seniai žinomi preparatai bandomi naujoms indikacijoms, laikomas perspektyvia kryptimi dėl jau geriau žinomo saugumo profilio. Vis dėlto reali nauda pacientams paaiškėja tik atlikus kruopščius klinikinius tyrimus su žmonėmis.
Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar papildyti onkologinį gydymą negalima. Net jei vaistas parduodamas kaip palyginti nebrangus ar gerai žinomas, netinkamas vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir pakenkti pagrindinio gydymo efektyvumui. Dėl bet kokių galimų alternatyvų būtina tartis su gydančiu onkologu.
Leave a Reply