Fikusas dar neseniai džiugino tankiais, žaliais lapais, o dabar vis dažniau juos numeta? Dažniausiai tai susiję ne su liga, o su pasikeitusiomis namų sąlygomis, ypač šaltuoju metų laiku. Vis dėlto socialiniuose tinkluose ir forumuose plinta netikėtas patarimas: alų praskiesti vandeniu ir panaudoti laistymui.
Rudenį ir žiemą fikusams sudėtinga prisitaikyti prie trumpesnių dienų, sausesnio oro ir šildymo. Staigūs temperatūros svyravimai, skersvėjai ar dažnas vazono stumdymas gali išprovokuoti lapų kritimą, ypač jautresniam benjamino fikusui. Lapų metimas neretai prasideda ir tada, kai augalas stovi per arti radiatoriaus ar prie šalto lango.
Viena dažniausių priežasčių yra netinkamas laistymas. Jei žemė vazone ilgai išlieka šlapia, šaknims ima trūkti deguonies, jos silpsta, o lapai gelsta ir krenta. Kita kraštutinė klaida yra ilgalaikis perdžiovinimas, kai šaknų gumulas visiškai išsausėja ir augalas patiria stresą.
Prieš laistant verta pirštu patikrinti substrato drėgmę kelių centimetrų gylyje: jeigu dar jaučiasi drėgna, laistymą geriau atidėti. Svarbu, kad vazonas turėtų drenažo skylutes, o vandens perteklius iš padėklo ar vazono gaubto būtų išpilamas. Nuolatinis vandens stovėjimas yra viena greičiausių priežasčių, kodėl fikusas pradeda nykti.
Ar alus tikrai tinka fikusui?
Patarimo esmė paprasta: silpno alkoholio alus praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:1 ir naudojamas vietoje įprasto laistymo. Šio metodo šalininkai teigia, kad gėrime esantys komponentai, susiję su salyklu ir mielėmis, gali papildyti augalą kai kuriomis medžiagomis. Aluje iš tiesų gali būti nedidelių mineralų kiekių, tačiau tai nėra subalansuotos mitybos šaltinis.
Didžiausia rizika yra ta, kad alus nėra trąša, o jo sudėtis gali skatinti nemalonius procesus vazone. Cukrų ir organinių medžiagų likučiai gali pakeisti substrato mikroflorą, pritraukti smulkius kenkėjus ir sukelti nemalonius kvapus. Be to, net ir praskiestas alkoholis nėra tai, ko augalui reikia reguliariai, todėl toks eksperimentas dažniausiai laikomas abejotinu.
Jeigu fikusas meta lapus, saugiau pirmiausia ieškoti priežasties priežiūroje, o ne bandyti netradicinius tirpalus. Tikslesnį atsakymą dažnai duoda paprasti žingsniai: patikrinti šaknų būklę, įvertinti šviesą ir peržiūrėti laistymo įpročius. Tik išsprendus pagrindinę problemą, augalas turi realią galimybę atsigauti.
Trys dalykai, kurie veikia labiausiai
Pirmiausia fikusui svarbi vieta. Jam geriausiai tinka šviesi patalpa su daug išsklaidytos šviesos, tačiau be tiesioginių kaitrių saulės spindulių ir be skersvėjų. Augalas prastai reaguoja, kai pastatomas prie radiatoriaus arba laikomas ten, kur nuolat jaučiamas šaltis nuo lango.
Antra, laistymas turi būti pastovus, bet saikingas: žemė tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti, tačiau negalima leisti visiškai išdžiūti visam šaknų gumului. Trečia, tręšimas turi atitikti sezoną: pavasarį ir vasarą tinka trąšos žaliesiems augalams, o rudenį ir žiemą, kai augimas sulėtėja, tręšti reikėtų rečiau arba visai pristabdyti.
Jeigu lapų kritimas tęsiasi, verta atidžiau apžiūrėti augalą dėl kenkėjų ir įvertinti, ar šaknys nepažeistos. Kartais problemą išsprendžia persodinimas į laidų, struktūrišką substratą ir švelnesnis režimas be staigių pokyčių. Tokiais atvejais fikusas dažniausiai atsigauna, nors naujų lapų formavimui gali prireikti kelių savaičių.
Leave a Reply