Vyresniame amžiuje energijos poreikis dažnai mažėja, tačiau tai nereiškia, kad organizmui reikia mažiau vitaminų ir mineralų. Specialistai pabrėžia, kad tarp senjorų gana dažni vitamino D ir vitamino B12 trūkumai, o jų pasekmės gali būti juntamos ne iš karto.
Problema neretai prasideda nuo kasdienio raciono. Mažesnis apetitas, kramtymo ar rijimo sunkumai, vienatvė, sudėtingesnis apsipirkimas ar maisto gamyba gali lemti monotonišką mitybą, kurioje trūksta baltymų ir mikroelementų.
Vitamino B12 trūkumas dažnai paslepiamas
Vitaminas B12 svarbus normaliai nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, todėl jo stoka gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu ar mažakraujyste. Ypač svarbu tai, kad B12 trūkumo požymiai gali vystytis pamažu, todėl ilgai lieka nepastebėti.
Su amžiumi šio vitamino pasisavinimas iš maisto gali blogėti, nes silpnėja skrandžio rūgšties ir virškinimo procesų efektyvumas. Riziką didina ir dalis vaistų, pavyzdžiui, metforminas, vartojamas sergant cukriniu diabetu, bei skrandžio rūgšties išsiskyrimą mažinantys vaistai.
Įspėjamaisiais ženklais gali tapti jutimų sutrikimai, tirpimai, pusiausvyros prastėjimas, atminties ir dėmesio problemos. Tokiais atvejais vien papildų pasirinkimas vaistinėje nėra sprendimas, nes svarbu įvertinti priežastį ir atlikti reikalingus tyrimus.
Kodėl vitaminas D senjorams kritiškai svarbus
Vitaminas D reikalingas kaulų ir raumenų funkcijai bei kalcio apykaitai, o vyresniame amžiuje jo trūkumo rizika didėja. Priežasčių kelios: oda prasčiau sintetina vitaminą D veikiant saulės spinduliams, o daug žmonių mažiau laiko praleidžia lauke.
Europos ir nacionalinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad senjorams vitamino D papildymas dažnai reikalingas visus metus, tačiau dozė turi būti parenkama individualiai. Per didelės dozės nėra geresnė išeitis, nes tyrimai rodo, kad visiems iš eilės skiriamas didelis vitamino D kiekis nebūtinai sumažina lūžių riziką, jei žmogus neturi nustatyto trūkumo ar kitų rizikos veiksnių.
Praktikoje tai reiškia, kad saugiausia strategija yra įvertinti riziką, mitybą, buvimą saulėje ir, jei reikia, pasitikrinti vitamino D rodiklius. Sprendimą dėl papildų ir dozės geriausia priimti kartu su gydytoju ar vaistininku, atsižvelgiant į ligas ir vartojamus vaistus.
Ne tik vitaminai: baltymai ir bendra mityba
Senjorų savijautai svarbus ne vien mikroelementų kiekis, bet ir pakankamas baltymų suvartojimas. Per mažai baltymų gali spartinti raumenų masės ir jėgos mažėjimą, o tai didina griuvimų, lūžių ir savarankiškumo praradimo riziką.
Dėl to specialistai dažnai rekomenduoja orientuotis į reguliarius baltymų šaltinius maiste ir kuo įvairesnį racioną. Jei vargina ilgalaikis nuovargis, krenta svoris, prastėja apetitas ar atsiranda silpnumas, racionaliau ne pirkti dar vieną kompleksinį papildą, o aiškintis priežastį ir atlikti tyrimus.
Taip pat svarbu prisiminti, kad ne visi papildai tinka profilaktikai. Kai kurios tarptautinės ekspertų grupės nerekomenduoja tam tikrų vitaminų vartojimo ligų prevencijai be aiškios medicininės indikacijos, todėl savarankiškas didelių dozių vartojimas gali būti nepagrįstas.
Leave a Reply