Lenkijoje kilusi diskusija dėl valstybinių patalpų nuomos komerciniams renginiams pasiekė parlamentą: Seimo narys Jarosławas Krajewskis paprašė Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos atskleisti, kas ir kokiomis sąlygomis nuomojasi ministerijai pavaldžias erdves, kiek už tai sumoka ir kokia reali nauda tenka valstybės biudžetui.
Parlamentaras interpelacijoje kėlė klausimą, ar nuo 2024 metų sausio 1 dienos ministerija už atlygį suteikė patalpas konferencijoms, pristatymams, uždariems renginiams ar reklaminei veiklai. Jo teigimu, nors viešasis turtas pirmiausia skirtas valstybės funkcijoms, įstatymai leidžia jį nuomoti, tačiau tam būtinas aiškus skaidrumas.
Kas nuomojosi ir kaip atrinkta?
Jarosławas Krajewskis prašė pateikti nuomininkų sąrašą ir nurodyti, kokiu būdu kiekvienas jų buvo pasirinktas. Taip pat domėtasi, kokios vidaus procedūros taikomos priimant sprendimus dėl nuomos ir ar tokia veikla nedaro įtakos pagrindinėms ministerijos funkcijoms.
Interpelacijoje akcentuota, kad nuomos praktika turi saugoti valstybės interesą ir neleisti situacijų, kai viešasis turtas naudojamas neaiškiomis sąlygomis. Parlamentaras siekė įvertinti, ar sprendimai priimami pagal vienodus kriterijus ir ar informacija apie sandorius yra pakankamai vieša.
Kiek uždirbama ir kiek kainuoja?
Esminė dalis buvo susijusi su finansais: prašyta nurodyti, kiek kiekvienas nuomininkas sumokėjo, kokios buvo bendros įplaukos ir kaip nustatomas nuomos mokestis. Papildomai klausta, ar nuomos pajamos nėra „suvalgomos“ aptarnavimo išlaidų, tokių kaip apsauga, techninis personalas, energija ar valymas.
Toks klausimų blokas atspindi platesnę viešojo sektoriaus praktiką: vertinant sandorių naudą svarbu skaičiuoti ne tik pajamas, bet ir grynąjį rezultatą, kad būtų aišku, ar biudžetas realiai laimi. Viešajame valdyme tai ypač aktualu dėl audito, reputacijos ir interesų konfliktų prevencijos.
Ministerija patvirtino, kad sutartys buvo sudaromos
Ministerijos atsakyme patvirtinta, kad buvo sudaromos atlygintinio patalpų suteikimo ar nuomos sutartys komerciniams tikslams dėl ministerijos dispozicijoje esančių pastatų, patalpų ar kitų plotų. Taip pat nurodyta, kad sprendimai dėl nuomos grindžiami taikomomis teisės normomis ir privaloma laikytis tinkamo turto valdymo bei ypatingo rūpestingumo principų.
Ministerija paaiškino, kad nuomos mokesčio dydis kiekvienu atveju buvo vertinamas atskirai, remiantis rinkos situacijos patikra, kurią atliko komercinio nekilnojamojo turto nuomos srityje dirbančios įmonės. Vertinant kainą atsižvelgta į patalpų specifiką, jų vietą pastate, patekimą, galimas veiklos valandas ir nuomojamą plotą.
Nors atsakymas patvirtino pačią praktiką, viešojoje erdvėje tokiais atvejais dažniausiai laukiama ir detalesnių skaičių bei sutarčių apimties paaiškinimų, nes būtent jie leidžia įvertinti, ar laikomasi skaidrumo ir ar komercinis naudojimas atneša apčiuopiamą naudą valstybės finansams.
Leave a Reply