Kas yra juostinė pūslelinė?
Juostinė pūslelinė dažnai siejama su niežtinčia, skausminga pūslelių juosta ant odos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai pirmiausia nervų sistemos liga. Ją sukelia vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso reaktyvacija, kai po persirgtų vėjaraupių virusas lieka „miegoti“ nerviniuose mazguose.
Virusui vėl suaktyvėjus, pažeidžiami nervai, todėl skausmas gali būti ryškus dar iki bėrimo arba užsitęsti ilgai po to, kai oda jau sugija. Dėl to juostinė pūslelinė vertinama ne tik kaip odos bėrimas, bet ir kaip būklė, galinti sukelti rimtų, ilgalaikių komplikacijų.
Kuo pavojingos komplikacijos?
Didžiausia grėsmė – poherpetinė neuralgija, kai deginantis ar duriantis skausmas išlieka mėnesiais, o kartais ir ilgiau. Tokia komplikacija dažniau ištinka vyresnius žmones, taip pat tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar gydymo.
Jei bėrimas atsiranda veido srityje, ypač aplink akį, gali išaugti regėjimo pažeidimo rizika, todėl tokiais atvejais būtina kuo skubesnė gydytojo apžiūra. Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad uždelstas gydymas didina užsitęsusio skausmo tikimybę.
Kas turi didžiausią riziką?
Rizika susirgti didėja su amžiumi, nes natūraliai silpnėja ląstelinis imunitetas, svarbus šio viruso kontrolei. Didesnė tikimybė susidurti su juostine pūsleline siejama ir su kai kuriomis lėtinėmis ligomis bei imunitetą silpninančiu gydymu.
Gydytojai ypatingą dėmesį skiria žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis širdies, plaučių ar inkstų ligomis, taip pat pacientams, turintiems imunodeficitą ar sergantiems tam tikromis onkologinėmis ligomis. Svarbu žinoti ir tai, kad persirgta juostinė pūslelinė ne visada garantuoja, jog liga nepasikartos.
Skiepai: kuo skiriasi nuo vėjaraupių?
Praktikoje dažnai painiojami du skiepų tipai: skiepai nuo vėjaraupių ir skiepai nuo juostinės pūslelinės. Nors abu siejami su tuo pačiu virusu, jų paskirtis skiriasi: vėjaraupių vakcina skiriama tiems, kurie dar nėra persirgę ir neturi imuniteto, o juostinės pūslelinės vakcina – tiems, kurie vėjaraupiais jau yra sirgę ir turi organizme užsilikusį virusą.
Lietuvoje naudojama vakcina „Shingrix“ yra negyvoji, t. y. joje nėra gyvo viruso, o imunitetas sužadinamas rekombinantiniu antigeno komponentu ir imuninį atsaką stiprinančia medžiaga. Dėl to ji taikoma suaugusiesiems, ypač vyresniame amžiuje ir padidintos rizikos grupėse.
Ką svarbu žinoti apie skiepijimo schemą ir saugumą?
Norint pasiekti pilną apsaugą, paprastai reikalingos dvi dozės, o antroji suleidžiama po kelių mėnesių, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos ir žmogaus būklės. Sprendimą skiepytis turėtų lydėti individuali gydytojo konsultacija, ypač jei vartojami imunitetą veikiantys vaistai ar sergama lėtinėmis ligomis.
Gydytojai primena, kad prieš skiepą vertinama bendra sveikatos būklė ir galimos kontraindikacijos, o susirgus ūmia infekcija skiepijimas gali būti atidedamas. Kilus staigiam, neįprastam skausmui ar atsiradus bėrimui, ypač veido srityje, delsimas gali kainuoti brangiai, todėl rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.
Leave a Reply