Tag: Imunitetas

  • Dietologai išrinko geriausią sriubą ligos dienoms: kodėl verta rinktis minestronę

    Peršalimo ir gripo sezonu, kai dingsta apetitas ir norisi ko nors šilto, lėkštė sriubos daugeliui tampa pirmuoju pasirinkimu. Pakalbėjus su trimis dietologais, jų dažniausiai minima „ligos dienų“ sriuba buvo minestronė.

    Apie tai rašo „EatingWell“. Specialistai pabrėžia, kad minestronė patraukli tuo, jog viename dubenyje sujungia daug daržovių, ankštinių ir dažnai makaronų – tai suteikia ir maistinių medžiagų, ir komforto jausmą.

    Minestronės sudėtis skiriasi, bet dažnai joje būna salierų, svogūnų, pupelių, morkų, pomidorų, šparaginių pupelių, cukinijų. Pasak dietologų, toks derinys gali būti naudingas, kai organizmas kovoja su sezonine infekcija.

    Be to, sriuba yra paprastas būdas gauti ir skysčių, o tai ypač aktualu, jei sergant vargina karščiavimas, virškinimo sutrikimai ar tiesiog sunkiau gerti pakankamai vandens.

    Kuo minestronė patinka dietologams

    Viena dažniausiai minimų priežasčių – daržovių gausa ir antioksidantai. Dietologė Lisa Andrews teigia, kad minestronė gali suteikti antioksidantų, tokių kaip vitaminas C ir beta karotenas, kurių gausu įvairiose daržovėse.

    Beta karoteną organizmas gali paversti vitaminu A. Dietologė Kathleen Oswalt atkreipia dėmesį, kad šis vitaminas svarbus gleivinių barjerams kvėpavimo ir virškinimo traktuose.

    Kitas pliusas – subalansuotas pagrindinių maistinių medžiagų derinys, jei sriuba atstoja valgį. Minestronėje įprastai yra angliavandenių (pavyzdžiui, iš makaronų), baltymų (iš pupelių) ir šiek tiek riebalų – tai gali padėti palaikyti energiją, kai sergant valgoma mažiau.

    Pasak L. Andrews, toks vieno dubens variantas patogus, kai apetitas sumažėjęs: lengviau gauti skirtingų maistinių medžiagų, nei bandyti suvalgyti kelis atskirus patiekalus.

    Skaidulos, skysčiai ir paprastas paruošimas

    Dietologai mini ir skaidulų naudą. L. Andrews pavyzdžiu nurodo, kad minestronės recepte skaidulos gali būti gaunamos iš pilno grūdo makaronų, pupelių ir daržovių; pateikiamame variante minimos 7 gramų skaidulų porcijoje.

    Skaidulos siejamos su virškinimo sistemos veikla ir žarnyno mikrobiotos palaikymu, o tai, pasak specialistų, svarbu bendrai savijautai. Vis dėlto skaidulų kiekis skirtinguose receptuose gali gerokai skirtis, ypač jei naudojami ne pilno grūdo makaronai.

    Dar vienas svarbus aspektas – hidracija. K. Oswalt pabrėžia, kad sriuba gali padėti atkurti skysčių ir natrio netekimą, pavyzdžiui, karščiuojant ar prastai valgant. Dietologė Sanna Delmonico taip pat akcentuoja, kad sergant dažniausiai sunkiausia užduotis – išgerti pakankamai.

    Galiausiai, minestronė vertinama ir dėl praktinių priežasčių: daug receptų verdami viename puode, nereikalauja sudėtingo paruošimo, o ingredientus lengva keisti pagal sezoną. Pasak S. Delmonico, vasarą galima dėti daugiau pomidorų, žiemą – bulvių ar pastarnokų, o likučius patogu užšaldyti kitam kartui.

    Ką dar renkasi sergant

    Nors sriuba dažnam yra klasika, dietologai mini ir kitus pasirinkimus, kurie gali būti patogūs, kai savijauta prasta. Tarp jų – arbata (dėl skysčių), medus (kosuliui ir gerklei), švieži vaisiai ar kokteiliai (skysčiams ir maistinėms medžiagoms), taip pat avokadai, jei norisi lengvai suvalgomo, maistingo produkto.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia sergant dažnai būna paprasti dalykai: pakankamai skysčių ir toks maistas, kurį realiai pavyksta suvalgyti. Minestronė, jų vertinimu, šiuos kriterijus dažnai atitinka.

  • Zembaczyńskis apie TK vadovą Święczkowskį: „areštas jam tiesiog priklauso“

    Lenkijos politikas Witoldas Zembaczyńskis aštriai sureagavo į pranešimus apie galimą Konstitucinio Tribunolo (TK) prezidento Bogdano Święczkowskio sulaikymą, pareiškęs, kad šiam „areštas jam tiesiog priklauso“.

    Tokie Zembaczyńskio žodžiai nuskambėjo tą pačią dieną, kai Konstitucinio Tribunolo teisėjų visuotinis susirinkimas svarstė prašymus panaikinti imunitetą Święczkowskiui ir Bartłomiejui Sochańskiui.

    Situaciją dar labiau paaštrino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atmesti jų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad teismas netaikė skubių priemonių, kuriomis būtų sustabdytos ar apribotos tolesnės procedūros.

    Nors viešojoje erdvėje kalbama apie galimą sulaikymą, straipsnyje minimos aplinkybės pirmiausia susijusios su imuniteto klausimu ir tarptautinio teismo sprendimu, nuo kurių gali priklausyti tolesni teisiniai žingsniai Lenkijoje.

    Imuniteto panaikinimo klausimas – dėmesio centre

    Teisėjų visuotinis susirinkimas TK nagrinėjo pateiktus prašymus dėl dviejų teisėjų imunitetų. Tokios procedūros paprastai laikomos būtina sąlyga, jei teisėsaugos institucijos siekia atlikti procesinius veiksmus, kuriems reikalingas teisinis leidimas.

    Šiame kontekste Zembaczyńskio pasisakymas išsiskyrė kategoriškumu: politikas ne tik komentavo galimą sulaikymą, bet ir viešai pareiškė nuomonę apie tai, kokia sankcija, jo manymu, turėtų būti taikoma.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas prašymo netenkino

    Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokie prašymai teikiami, kai siekiama skubiai užkirsti kelią galimai neatitaisomai žalai, kol nagrinėjama pati byla.

    Sprendimas netaikyti tokių priemonių savaime dar nereiškia galutinių išvadų dėl bylos esmės, tačiau jis pašalina vieną iš instrumentų, kuris galėjo pristabdyti procedūras nacionaliniu lygmeniu.

  • Rudeninė mityba: įpročiai, kurie gali silpninti imunitetą – ką verta keisti

    Rudeninė mityba: įpročiai, kurie gali silpninti imunitetą – ką verta keisti

    Atvėsus orams daugelis ieško, kaip sustiprinti organizmo atsparumą, tačiau imunitetui kenkia ne vien vitaminų trūkumas. Kartais didžiausia problema – kasdieniai mitybos ir gėrimų pasirinkimai, kurie trukdo organizmui atsigauti.

    Kaip rašo „Gastronom Publishing House“, šaltuoju sezonu dalis žmonių dažniau renkasi alkoholį norėdami atsipalaiduoti ar „sušilti“. Vis dėlto alkoholis nepakeičia poilsio ir gali dar labiau suprastinti miegą.

    Prastesnis miegas, didesnis stresas ir maistingųjų medžiagų stygius – derinys, galintis silpninti natūralias organizmo gynybines funkcijas. Dėl to rudenį verta atkreipti dėmesį ne tik į papildus, bet ir į įpročius.

    Tarp dažnesnių klaidų minimas ir perteklinis kofeino vartojimas: jis gali suteikti trumpalaikį energijos pojūtį, tačiau kartu didinti nerimą ir lemti nereguliarų širdies ritmą. O racionas, paremtas saldumynais, kepiniais, dešrelėmis bei kitais perdirbtais produktais, dažnai reiškia, kad trūksta baltymų, skaidulų ir kitų svarbių medžiagų.

    Įpročiai, kurie rudenį ypač „smogia“ organizmui

    Svarbiausi įvardijami rizikos veiksniai – alkoholis ir prastas miegas. Alkoholis ne tik nepagerina poilsio kokybės, bet ir gali dar labiau išbalansuoti miego ritmą.

    Kitas dažnas pasirinkimas – „pasikrauti“ kava ar energiniais gėrimais. Nors energijos pliūpsnis gali būti greitas, didesni kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms išprovokuoja nerimą ar širdies ritmo sutrikimus.

    Trečia grandis – menkavertis, stipriai perdirbtas maistas. Kai racione dominuoja saldumynai, kepiniai, dešros ir panašūs produktai, mityba tampa skurdesnė: organizmas negauna pakankamai baltymų, skaidulų ir kitų reikalingų medžiagų.

    Ką daryti, kad rudenį jaustumėtės tvirčiau

    Siūlomi keli paprasti žingsniai: susitvarkyti miego grafiką, neišbraukti pasivaikščiojimų ir sumažinti alkoholio vartojimą. Taip pat akcentuojama, kad racione turėtų netrūkti baltymų.

    Ruduo palankus ir dėl sezoninių produktų: galima dažniau rinktis moliūgus, morkas, cukinijas, nepamiršti vaisių bei rudenį prinokstančių uogų. Baltymų šaltiniais įvardijama kalakutiena, vištiena, silkė ir ankštiniai.

    Taip pat pabrėžiama pusiausvyra – rudenį natūraliai norisi sotesnio, šildančio maisto, tačiau tai nereiškia, kad reikia rinktis tik „sunkius“ patiekalus. Įvairovė – mėsa, žuvis, grūdai, sūris, riešutai, daržovės ir vaisiai – gali padėti palaikyti energiją.

    Kaip laikyti produktus, kad ilgiau išliktų švieži

    Pomidorams šaldytuvas dažnai netinka – jie gali prarasti skonį ir aromatą. Siūloma juos laikyti kambario temperatūroje ant lėkštės, koteliu žemyn.

    Agurkus rekomenduojama laikyti uždarame inde, apvyniotus popieriniais rankšluosčiais. Ši smulkmena gali padėti ilgiau išlaikyti daržoves traškias.

    Šakniavaisiams idealiausia būtų vėsus rūsys, tačiau jei jo nėra, siūloma nepirkti dideliais kiekiais ir daržoves įsigyti maždaug kartą per savaitę. Nurodoma, kad svogūnai gerai laikosi šaldytuvo apatinėje (daržovių) stalčiaus dalyje.

    Česnakus, jei jie pakankamai švieži, patariama laikyti medinėje dėžutėje su ventiliacijos angomis kambario temperatūroje. Bulves, morkas ir burokėlius rekomenduojama laikyti dėžėse ar popieriniuose maišuose, apačioje pabėrus storesnį smėlio sluoksnį.

    Perkant mėsą šiek tiek iš anksto, siūloma ją pasūdyti iš visų pusių, įvynioti į kepimo popierių ir laikyti vėsiausioje šaldytuvo vietoje, popierių keičiant kasdien.

    Recepto idėja: kopūsto „kepsnys“ su kreminiu padažu

    Siūlomas ir paprastas patiekalo variantas – kopūsto „kepsnys“, kurį galima patiekti su garnyru, pavyzdžiui, bulvytėmis. Receptui reikės nedidelės kopūsto galvos, miltų, kiaušinių, džiūvėsėlių, tarkuoto parmezano, sviesto, druskos ir baltųjų pipirų.

    Padažui nurodomi tryniai, sviestas, grietinėlė (30–38 proc. riebumo), Dižono garstyčios, citrinos sultys ir druska. Kopūstą siūloma supjaustyti maždaug 2 cm storio riekėmis, trumpai apvirti, apvolioti miltuose, kiaušinyje bei džiūvėsėliuose su parmezanu ir kepti iki apskrus.

    Kreminiam padažui trynius siūloma išplakti su garstyčiomis ir šlakeliu vandens, tuomet pamažu įmaišyti pašildytą sviestą bei grietinėlę, pagardinti garstyčiomis, citrina ir druska. Patiekiama kartu su keptomis kopūsto riekėmis.

  • Apelsinai ar greipfrutai imunitetui: kuo skiriasi ir kada geriau rinktis vieną

    Citrusiniai vaisiai dažnai siejami su imunitetu, tačiau apelsinai ir greipfrutai nėra „vieno vitamino“ istorija. Abu vaisiai suteikia organizmui naudingų medžiagų, kurios prisideda prie imuninės sistemos veiklos, bet jų sudėtis šiek tiek skiriasi.

    Portale „EatingWell“ kalbinti dietologai pabrėžia: aiškaus „nugalėtojo“ nėra, o didžiausia nauda – kai vaisius valgomas reguliariai. Visgi skirtingi maistiniai akcentai gali padėti apsispręsti, kurį rinktis dažniau.

    Apelsinai išsiskiria didesniu vitamino C kiekiu porcijoje, o rožiniai ar raudoni greipfrutai – beta karotenu, iš kurio organizmas pasigamina vitaminą A. Be to, abiejuose vaisiuose yra skaidulų ir augalinių junginių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu.

    Svarbi praktinė detalė: greipfrutai tinka ne visiems. Jie gali sąveikauti su kai kuriais receptiniais vaistais, todėl vartojantiems medikamentus verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Apelsinų privalumai

    Vienas vidutinio dydžio apelsinas suteikia apie 70 miligramų vitamino C. Ši maistinė medžiaga svarbi imuninėms funkcijoms, taip pat prisideda prie odos ir kvėpavimo takų gleivinės vientisumo – tai vienos pirmųjų organizmo „gynybos linijų“.

    Apelsinuose taip pat yra folio rūgšties (folatų) – B grupės vitamino, reikalingo ląstelių atsinaujinimui. Straipsnyje nurodoma, kad vienas apelsinas gali suteikti apie 10 proc. paros folio rūgšties poreikio.

    Kitas apelsinų „pliusas“ – hesperidinas, pagrindinis apelsinuose aptinkamas flavonoidas. Dietologai pažymi, kad laboratoriniai ir su gyvūnais atlikti tyrimai leidžia manyti, jog jis gali būti susijęs su uždegiminių procesų mažėjimu, tačiau žmogaus tyrimų dar trūksta, todėl tai vertinama kaip perspektyvi, bet ne galutinai įrodyta kryptis.

    Galiausiai apelsinai suteikia ir skaidulų – apie 3 gramus porcijoje. Skaidulos maitina žarnyno bakterijas, o žarnyno būklė glaudžiai siejama su imuninės sistemos reguliavimu.

    Kuo išsiskiria greipfrutai

    Greipfrutas taip pat yra vitamino C šaltinis: pusė vidutinio vaisiaus suteikia apie 39 miligramus, arba maždaug 43 proc. rekomenduojamos paros normos. Vitamino C vaidmuo imunitetui panašus – jis padeda palaikyti apsauginių audinių būklę ir leukocitų funkciją.

    Rožinės ir raudonos spalvos greipfrutai papildomai išsiskiria beta karotenu, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Šis vitaminas siejamas su kvėpavimo ir virškinamojo trakto apsauginės gleivinės palaikymu bei normaliu imuninių ląstelių vystymusi.

    Greipfrutuose yra ir naringino – flavonoido, suteikiančio vaisiui būdingą kartumą. Kaip ir apelsinų atveju, minimi laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai, rodantys galimą priešuždegiminį poveikį, tačiau įrodymų, kad greipfrutų valgymas tiesiogiai didintų atsparumą infekcijoms, yra nedaug.

    Svarbus niuansas – vaistų sąveika. Greipfrutuose esantys furanokumarinai gali slopinti fermentą žarnyne, atsakingą už daugelio vaistų skaidymą, todėl kai kurių medikamentų koncentracija kraujyje gali pavojingai padidėti. Dėl to vartojant receptinius vaistus rekomenduojama pasitikrinti, ar greipfrutai jums saugūs.

    Kas geriau imunitetui?

    Dietologai sutaria: nei apelsinai, nei greipfrutai neturi įrodyto pranašumo imunitetui – nėra tyrimų, kurie tiesiogiai lygintų šiuos vaisius pagal „kiek dažnai žmonės serga“. Todėl praktiškiausia rinktis tą vaisių, kurį iš tiesų norėsis valgyti reguliariai.

    Jei norisi orientyro, apelsinai gali būti patrauklesni dėl didesnio vitamino C kiekio ir šiek tiek daugiau skaidulų, o greipfrutai – dėl beta karoteno ir mažesnio natūralaus cukraus. Tačiau skirtumai nėra dideli, todėl svarbiausia – vaisių įvairovė mityboje.

    Galiausiai vien citrusais imunitetas „nepastatomas“: straipsnyje primenama, kad reikšmingi ir kiti įpročiai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas bei kokybiškas miegas.

  • Rudenį šis gėrimas tampa tikru gelbėtoju: imbiere ir ciberžolėje slypi daugiau, nei manėte

    Rudenį šis gėrimas tampa tikru gelbėtoju: imbiere ir ciberžolėje slypi daugiau, nei manėte

    Ruduo daugeliui tampa rimtu išbandymu: trumpėja dienos, mažėja saulės, daugiau laiko praleidžiame patalpose, o šildymo sezonas sausina orą. Tokiomis sąlygomis virusams plisti lengviau, o organizmui tenka didesnė apkrova.

    Viena dažniausių šaltojo sezono temų yra vitaminas D, kurio gamyba odoje reikšmingai sumažėja, kai saulės beveik nematome. Specialistai pabrėžia, kad imunitetą labiausiai lemia kasdieniai įpročiai, o ne vienkartinės greitos priemonės, todėl svarbūs miegas, streso valdymas ir subalansuota mityba.

    Imunitetui palanki mityba dažniausiai siejama su pakankamu baltymų kiekiu, cinku, geležimi, taip pat vitaminais C ir D. Šių medžiagų gauname iš daržovių ir vaisių, kiaušinių, žuvies, ankštinių, fermentuotų produktų, riešutų bei sėklų.

    Kasdieniame racione gali praversti ir šildantis gėrimas su imbieru, citrina, medumi bei ciberžole. Toks derinys dažnai pasirenkamas dėl skonio ir jaučiamo šilumos efekto, o medus neretai padeda sušvelninti sudirgusios gerklės pojūtį.

    Vis dėlto svarbu suprasti ribas: toks gėrimas nepakeičia gydymo ir negarantuoja apsaugos nuo infekcijų. Jei karščiavimas, dusulys ar stiprėjantys simptomai užsitęsia, verta pasitarti su gydytoju.

    Šildantis gėrimas: paprastas receptas

    Į puodelį dėkite 3–4 centimetrų gabalėlį šviežio imbiero arba 1 arbatinį šaukštelį malto imbiero. Įmaišykite pusę arbatinio šaukštelio ciberžolės ir užpilkite apie 100 mililitrų 50–60 laipsnių šilumos vandens.

    Po kelių minučių įpilkite 1 valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir pagal skonį įdėkite medaus, tuomet gerai išmaišykite. Verdančio vandens geriau nenaudoti, nes aukšta temperatūra mažina kai kurių medžiagų savybes ir keičia skonį.

    Gėrimą dažniausiai rekomenduojama vartoti saikingai, pavyzdžiui, iki 2 kartų per dieną, geriausia valgant arba po valgio, o ne nevalgius. Jei turite skrandžio rūgštingumo, refliukso ar tulžies pūslės problemų, imbieras ir citrina gali dirginti, todėl verta stebėti savijautą.

    Ką verta žinoti apie sudedamąsias dalis

    Imbieras vertinamas dėl aštraus skonio ir jame esančių biologiškai aktyvių junginių, kurie siejami su priešuždegiminėmis savybėmis. Ciberžolėje esantis kurkuminas dažnai minimas tyrimuose, tačiau jo įsisavinimas nėra labai didelis, todėl realų poveikį labiausiai lemia visuma, o ne vienas ingredientas.

    Citrina yra vitamino C šaltinis, tačiau vien jos neužtenka, jei mityba skurdi ir trūksta kitų svarbių medžiagų. Medus suteikia saldumo, gali palengvinti perštėjimą, bet sergant cukriniu diabetu ar ribojant cukrų jo kiekį reikėtų vertinti atsargiai.

    Kas labiausiai stiprina imunitetą

    Reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas ir mažesnis lėtinis stresas yra vieni svarbiausių veiksnių, susijusių su imuninės sistemos veikla. Ne mažiau reikšminga ir kasdienė lėkštė, kurioje netrūksta daržovių, baltymų ir gerųjų riebalų.

    Rudenį ir žiemą dažnai aptariama vitamino D papildų tema, tačiau dozę derėtų rinktis atsakingai, įvertinus amžių, sveikatos būklę ir individualius poreikius. Jei abejojate, saugiausia sprendimą priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.

  • Pūslelės – tik pradžia: klastingas juostinės pūslelinės skausmas ir kaip jo išvengti

    Kas yra juostinė pūslelinė?

    Juostinė pūslelinė dažnai siejama su niežtinčia, skausminga pūslelių juosta ant odos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai pirmiausia nervų sistemos liga. Ją sukelia vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso reaktyvacija, kai po persirgtų vėjaraupių virusas lieka „miegoti“ nerviniuose mazguose.

    Virusui vėl suaktyvėjus, pažeidžiami nervai, todėl skausmas gali būti ryškus dar iki bėrimo arba užsitęsti ilgai po to, kai oda jau sugija. Dėl to juostinė pūslelinė vertinama ne tik kaip odos bėrimas, bet ir kaip būklė, galinti sukelti rimtų, ilgalaikių komplikacijų.

    Kuo pavojingos komplikacijos?

    Didžiausia grėsmė – poherpetinė neuralgija, kai deginantis ar duriantis skausmas išlieka mėnesiais, o kartais ir ilgiau. Tokia komplikacija dažniau ištinka vyresnius žmones, taip pat tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar gydymo.

    Jei bėrimas atsiranda veido srityje, ypač aplink akį, gali išaugti regėjimo pažeidimo rizika, todėl tokiais atvejais būtina kuo skubesnė gydytojo apžiūra. Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad uždelstas gydymas didina užsitęsusio skausmo tikimybę.

    Kas turi didžiausią riziką?

    Rizika susirgti didėja su amžiumi, nes natūraliai silpnėja ląstelinis imunitetas, svarbus šio viruso kontrolei. Didesnė tikimybė susidurti su juostine pūsleline siejama ir su kai kuriomis lėtinėmis ligomis bei imunitetą silpninančiu gydymu.

    Gydytojai ypatingą dėmesį skiria žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis širdies, plaučių ar inkstų ligomis, taip pat pacientams, turintiems imunodeficitą ar sergantiems tam tikromis onkologinėmis ligomis. Svarbu žinoti ir tai, kad persirgta juostinė pūslelinė ne visada garantuoja, jog liga nepasikartos.

    Skiepai: kuo skiriasi nuo vėjaraupių?

    Praktikoje dažnai painiojami du skiepų tipai: skiepai nuo vėjaraupių ir skiepai nuo juostinės pūslelinės. Nors abu siejami su tuo pačiu virusu, jų paskirtis skiriasi: vėjaraupių vakcina skiriama tiems, kurie dar nėra persirgę ir neturi imuniteto, o juostinės pūslelinės vakcina – tiems, kurie vėjaraupiais jau yra sirgę ir turi organizme užsilikusį virusą.

    Lietuvoje naudojama vakcina „Shingrix“ yra negyvoji, t. y. joje nėra gyvo viruso, o imunitetas sužadinamas rekombinantiniu antigeno komponentu ir imuninį atsaką stiprinančia medžiaga. Dėl to ji taikoma suaugusiesiems, ypač vyresniame amžiuje ir padidintos rizikos grupėse.

    Ką svarbu žinoti apie skiepijimo schemą ir saugumą?

    Norint pasiekti pilną apsaugą, paprastai reikalingos dvi dozės, o antroji suleidžiama po kelių mėnesių, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos ir žmogaus būklės. Sprendimą skiepytis turėtų lydėti individuali gydytojo konsultacija, ypač jei vartojami imunitetą veikiantys vaistai ar sergama lėtinėmis ligomis.

    Gydytojai primena, kad prieš skiepą vertinama bendra sveikatos būklė ir galimos kontraindikacijos, o susirgus ūmia infekcija skiepijimas gali būti atidedamas. Kilus staigiam, neįprastam skausmui ar atsiradus bėrimui, ypač veido srityje, delsimas gali kainuoti brangiai, todėl rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.

  • Gydytoja įspėja: nuo spalio šį produktą verta valgyti kas savaitę – nauda nustebins

    Gydytoja įspėja: nuo spalio šį produktą verta valgyti kas savaitę – nauda nustebins

    Rudeniui pereinant į žiemą, kai saulės mažiau, o peršalimų sezonas įsibėgėja, gydytojai vis dažniau primena apie vieną riziką – vitamino D trūkumą. Jis susijęs ne tik su kaulų sveikata, bet ir su normalia imuninės sistemos veikla.

    Šeimos gydytojų praktikoje tai ypač aktualu žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose, dirba biuruose ar nuotoliu. Trumpėjant dienoms natūralios šviesos gaunama mažiau, todėl daliai gyventojų vitaminas D gali sumažėti iki nepakankamo lygio.

    Zivys kaip natūralus pasirinkimas

    Kaip paprastesnį mitybos sprendimą medikai dažnai įvardija riebias žuvis. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų yra lašiša, silkė ir skumbrė – produktai, kuriuose natūraliai aptinkama vitamino D.

    Rekomendacija paprasta: nuo spalio įsivesti taisyklę bent kartą per savaitę į meniu įtraukti riebios žuvies patiekalą. Be vitamino D, žuvis taip pat yra baltymų šaltinis, o tai svarbu raumenų funkcijai ir bendrai organizmo būklei.

    Kada vien mitybos gali neužtekti?

    Specialistai pabrėžia, kad vien mityba ne visada padengia individualų vitamino D poreikį, ypač jei žmogus mažai būna lauke arba turi didesnę trūkumo riziką. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl tyrimų ir, jei reikia, papildų.

    Taip pat primenama, kad imuniteto stiprinimas nėra vieno produkto nuopelnas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus judėjimas dažniausiai daro didžiausią poveikį, o stebuklingų maisto produktų, galinčių akimirksniu apsaugoti nuo ligų, nėra.

    Saldumynai ir greitieji angliavandeniai

    Atvėsus orams daug kas dažniau renkasi saldumynus ar krakmolingus užkandžius, nes jie trumpam suteikia energijos ir pagerina nuotaiką. Tačiau po staigesnio energijos šuolio neretai seka greitesnis nuovargis ir vėl grįžta noras užkąsti saldžiai.

    Gydytojai pataria šį ratą stabdyti paprastais įpročiais: reguliariai valgyti, rinktis daugiau daržovių, vaisių ir baltymų šaltinių. Praktinė gairė, kuri dažnai kartojama mitybos rekomendacijose, yra siekti kelių daržovių ir vaisių porcijų per dieną.

    „Nėra vieno produkto, kuris vienas pats sustiprintų imunitetą labiau nei įprastai – tam svarbiausias yra bendras gyvenimo būdas“, – sako šeimos gydytojai, kalbėdami apie sezoninius peršalimus.

  • Rudenį ir žiemą sergate dažniau? Gydytojas įvardijo produktus, kurie gali sustiprinti imunitetą

    Rudenį ir žiemą daugėja peršalimo ir kitų sezoninių infekcijų, o didesnė rizika dažnai siejama su mažesniu saulės kiekiu, uždaromis patalpomis ir didesniu stresu. Gydytojai pabrėžia, kad imunitetą labiausiai veikia ne vienas stebuklingas produktas, o bendras gyvenimo būdas ir mitybos kokybė.

    Amerikiečių gydytojas Markas Hymanas viešai akcentuoja kelias kryptis, kurios, jo teigimu, realiai prisideda prie organizmo atsparumo: pakankamą miegą, mažiau pridėtinio cukraus, daugiau visaverčio maisto ir dėmesį svarbiausioms maistinėms medžiagoms. Jis primena, kad lėtinis stresas ir nuolatinis neišsimiegojimas gali silpninti organizmo apsaugines reakcijas.

    Produktai, kuriuos lengva įtraukti

    Pasak gydytojo, kasdienėje virtuvėje verta dažniau rinktis imbierą ir ciberžolę, siejamas su uždegiminių procesų mažinimu. Šie prieskoniai dažnai naudojami arbatoms, sriuboms ar troškiniams, todėl jų įtraukimas paprastas ir nereikalauja didelių pokyčių.

    Taip pat išskiriamas česnakas, kuris tradiciškai vertinamas dėl antimikrobinių savybių. Nors česnakas nėra vaistas, jis gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, ypač kai racione trūksta augalinio maisto ir skaidulų.

    Žarnyno mikrobiomui palaikyti dažnai minimi fermentuoti produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar miso. Vis daugiau tyrimų rodo, kad žarnyno mikrobiota susijusi su imuninės sistemos veikla, todėl skaidulų ir fermentuotų produktų derinys gali būti reikšmingas ilgalaikiame kontekste.

    Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į artišokus kaip prebiotinės ląstelienos šaltinį ir ragina valgyti daugiau skirtingų spalvų daržovių. Tokie produktai suteikia vitaminų, mineralų ir augalinių junginių, o jų įvairovė dažnai siejama su geresne mitybos kokybe.

    Vitaminas D ir saulės trūkumas

    Šaltuoju sezonu dažnai akcentuojamas vitaminas D, nes mažiau saulės spindulių reiškia, kad organizmui sunkiau jo pasigaminti natūraliai. Markas Hymanas rekomenduoja pasitikrinti vitamino D lygį, ypač jei jaučiamas nuovargis ar bendra savijauta prastėja.

    Sveikatos specialistai dažnai pabrėžia, kad papildai turėtų būti vartojami atsakingai, įvertinus individualią situaciją ir rizikas. Jei nusprendžiama vartoti vitaminą D, svarbu laikytis nurodytų dozių ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Imunitetas prasideda ne nuo papildų

    Gydytojai sutaria, kad imuniteto stiprinimas nesibaigia vien produktais ar vitaminais. Reguliarus miegas, saikingas fizinis aktyvumas, streso valdymas ir mažesnis itin perdirbto maisto kiekis kasdienybėje dažnai duoda daugiau naudos nei trumpalaikės priemonės.

    Jei peršalimai kartojasi dažnai, užsitęsia ar pasireiškia sunkesniais simptomais, verta įvertinti bendrą sveikatos būklę ir lėtines ligas. Tokiais atvejais saugiausias kelias yra pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu ir ieškoti priežasčių, o ne vien slopinti pasekmes.

  • Vitaminas C peršalimui – mitas ar pagalba? Mokslas po Paulingo parodė netikėtą tiesą

    Vitaminas C peršalimui – mitas ar pagalba? Mokslas po Paulingo parodė netikėtą tiesą

    Paulingas ir didelis pažadas

    XX amžiaus mokslininkas Linusas Paulingas, chemijos Nobelio premijos laureatas, 1970 metais išpopuliarino idėją, kad didelės vitamino C dozės gali ne tik palengvinti peršalimą, bet ir sumažinti riziką susirgti. Jis rėmėsi tuo metu turėtais klinikiniais duomenimis ir savo knygoje teigė, kad poveikis gali būti reikšmingas daugeliui žmonių.

    Vienas dažniausiai cituojamų ankstyvų tyrimų buvo atliktas specifinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, vaikų grupėse fiziškai aktyvioje aplinkoje. Dalyviai gaudavo apie 1 gramą vitamino C per dieną, o rezultatai rodė kiek retesnius ir trumpesnius peršalimus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokias išvadas sudėtinga taikyti visai populiacijai.

    Ką rodo dideli tyrimai šiandien?

    Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė įrodymų vertinimo standartai: mokslininkai daug dažniau remiasi sisteminėmis apžvalgomis ir metaanalizėmis, kurios apjungia daugelį atsitiktinių imčių tyrimų. Tokie vertinimai leidžia tiksliau atskirti realų poveikį nuo atsitiktinių rezultatų ar išskirtinių aplinkybių.

    Vienoje plačiai cituojamoje Cochrane apžvalgoje buvo įvertinta 29 palyginimai, apimantys daugiau nei 11 000 dalyvių. Išvada buvo aiški: reguliariai vartojamas vitaminas C reikšmingai nesumažino peršalimo rizikos bendroje populiacijoje, todėl nuolatinė profilaktika vien tam, kad nesusirgtumėte, neturi tvirtos mokslinės atramos.

    Nauda vis dėlto yra, bet ribota

    Tie patys duomenys rodo kitą, realesnį poveikį: vitaminas C gali šiek tiek sutrumpinti peršalimo trukmę. Suaugusiesiems vidutiniškai fiksuotas apie 8 proc. trumpesnis sirgimo laikas, vaikams – apie 14 proc., o kai kuriuose vaikų tyrimuose, vartojant 1–2 gramus per parą, poveikis siekė apie 18 proc.

    Praktiškai tai reiškia, kad jei peršalimas trunka 7 dienas, 8 proc. sutrumpėjimas vidutiniškai būtų maždaug puse dienos. Tai nėra staigus pasveikimas, tačiau daliai žmonių toks skirtumas gali būti juntamas, ypač jei svarbu greičiau grįžti į įprastą ritmą.

    Išimtis, kuri dažnai minima ir mokslinėje literatūroje, yra žmonės, patiriantys trumpalaikį, labai intensyvų fizinį krūvį ar šaltį. Tarp jų minimi ištvermės sportininkai, slidininkai ar kariai pratybose, kai reguliari vitamino C papildų vartojimo praktika kai kuriais atvejais buvo siejama su maždaug perpus mažesne peršalimo rizika.

    Ar verta pradėti vartoti susirgus?

    Svarbus niuansas yra laikas: šiuolaikinės institucijų apžvalgos pabrėžia, kad vitaminas C gali būti naudingesnis vartojamas reguliariai, o ne tik pajutus pirmuosius simptomus. Vien tik pradėjus gerti vitaminą C peršalus, įtikinamų įrodymų apie ryškų poveikį ligos trukmei ar sunkumui dažnai nepakanka.

    Naujesnės analizės vis dažniau vertina ne tik sirgimo trukmę, bet ir simptomų intensyvumą. 2023 metais paskelbtoje metaanalizėje, apėmusioje 10 atsitiktinių imčių tyrimų ir 15 palyginimų, nustatyta, kad vartojant ne mažiau kaip 1 gramą per dieną simptomų sunkumas vidutiniškai mažėjo apie 15 proc.

    Kur riba ir ko vengti

    Idėja, kad daugiau visada reiškia geriau, vitamino C atveju nėra pagrįsta. Organizmas ribotai pasisavina dideles dozes, o perteklius paprastai pašalinamas, todėl itin dideli kiekiai nebūtinai suteikia papildomos naudos.

    Taip pat svarbu atskirti mokslu pagrįstą, ribotą naudą nuo nepagrįstų teiginių apie sunkių ligų gydymą labai didelėmis dozėmis. Šiuolaikiniai klinikiniai duomenys nepatvirtina, kad vitaminas C būtų priemonė, galinti „išgydyti“ virusinę infekciją ar pakeisti įrodymais pagrįstą gydymą.

    Realistiškas atsakymas į klausimą, ar verta vartoti, yra toks: vitaminas C nėra patikima priemonė apsisaugoti nuo peršalimo, tačiau gali šiek tiek palengvinti ligos eigą, ypač vartojant reguliariai. Daugeliui žmonių praktiškiausia pradėti nuo mitybos, nes vitamino C gausu vaisiuose ir daržovėse, o papildus vertinti kaip pagalbinę priemonę, o ne stebuklingą sprendimą.

  • Aviečių arbata ir šaltalankiai vaikams? Gydytojai įvardijo, kas rudenį išties veikia

    Prasidėjus mokslo metams ir atvėsus orams, daugelis tėvų griebiasi įprastų rudens priemonių: aviečių arbatos, medaus, šaltalankių, vitaminų ar įvairių imunitetą stiprinančių papildų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas gėrimas ar tabletė nuo virusų neapsaugos, o dalis populiarių sprendimų turi daugiau mitų nei realios naudos.

    Pediatrų ir visuomenės sveikatos ekspertų išvados paprastos: imunitetą pirmiausia palaiko miegas, visavertė mityba, judėjimas ir higiena. Papildai gali būti reikalingi tik atskirais atvejais, kai yra aiški rizika ar trūkumas, todėl jų vartojimą verta derinti su vaiko gydytoju.

    Aviečių arbata: gerai savijautai, ne profilaktikai

    Šilta aviečių arbata rudenį gali būti puikus kasdienis gėrimas: ji padeda gauti skysčių, sušildo, o iš tikrų uogų paruošta arbata suteikia ir šiek tiek naudingų medžiagų. Tačiau patikimų įrodymų, kad vien aviečių arbata apsaugotų nuo peršalimo ar gripo, nėra.

    Gėrimai ypač naudingi tuomet, kai vaikas jau prastai jaučiasi: pakankamas skysčių kiekis padeda lengviau toleruoti karščiavimą ir palengvina kai kuriuos simptomus. Specialistai taip pat primena, kad arbatos nereikėtų paversti saldžiu gėrimu su daug cukraus, nes didelis cukraus kiekis kasdienėje mityboje naudos neprideda.

    Šaltalankiai ir vitaminas C: nauda yra, bet stebuklo nebus

    Šaltalankiai laikomi maistingomis uogomis: juose yra vitamino C, karotinoidų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Vis dėlto tyrimų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad šaltalankių produktai vaikams patikimai sumažina užsikrėtimo riziką, vis dar trūksta.

    Vadinasi, šaltalankių uogos, tyrė ar sultys gali būti gera mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip garantuoto imuniteto pakėlėjo. Be to, labai rūgštūs ir koncentruoti gėrimai kai kuriems vaikams gali dirginti skrandį ar būti tiesiog nemalonūs.

    Panašiai vertinamas ir vitaminas C: jis svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, bet tai nereiškia, kad rudenį vaikui būtinos didelės profilaktinės dozės. Daugeliu atvejų pakanka vitamino C iš maisto, o papildai nuo peršalimo savaime nepadaro vaiko atsparesnio.

    Medus, žolelių preparatai ir tai, kas veikia geriausiai

    Medus nėra profilaktikos priemonė, tačiau gali padėti, kai vaikas jau serga. Vyresniems nei vienerių metų vaikams nedidelis medaus kiekis kartais siejamas su ramesniu kosuliu ir geresniu miegu, ypač vakare.

    Vaikams iki vienerių metų medaus duoti negalima dėl kūdikiams pavojingos botulizmo rizikos. Jei kyla abejonių dėl amžiaus, dozės ar vaikas turi alergijų, saugiausia pasitarti su gydytoju.

    Rudenį populiarėja ir įvairūs žolelių sirupai ar vadinamieji imuniteto šotai, tačiau ekspertai perspėja: natūralus ne visada reiškia saugus vaikui. Koncentruoti augaliniai preparatai gali turėti nepageidaujamų poveikių ir sąveikauti su vaistais, o jų veiksmingumas vaikams ne visada pagrįstas kokybiškais tyrimais.

    Praktikoje didžiausią poveikį virusų plitimui daro paprasti įpročiai: rankų plovimas su muilu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, vėdinimas ir dažnai liečiamų paviršių valymas. Ne mažiau svarbu, kad vaikas pakankamai miegotų, judėtų ir kasdien gautų įvairaus maisto, o ne vieną tariamai stebuklingą produktą.

    Jei vaikas serga labai dažnai, infekcijos būna sunkios, atsiranda dusulys, užsitęsęs karščiavimas, dehidratacijos požymiai ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsimas gali kainuoti brangiai. Tokiais atvejais svarbiausia kreiptis į gydytoją, o ne ieškoti greitų sprendimų papildų lentynoje.