Rusijos žiniasklaida, remdamasi kariuomenės pranešimais, paskelbė apie naujos korvetės „Groznyj“ nuleidimą į vandenį. Ceremonija įvyko 2026 metų spalio 24 dieną Komsomolske prie Amūro, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, o laivas iš gamybos cecho į vandenį buvo perkeltas naudojant pontoninį doką „Amurets“.
Po ceremonijos korvetė buvo nuvaryta prie krantinės, kur tęsiami įrangos ir sistemų montavimo darbai. Tokiais atvejais nuleidimas į vandenį dar nereiškia, kad laivas netrukus pradės tarnybą, nes iki priėmimo dažniausiai laukia ilgas bandymų ir derinimo etapas.
Skelbiama, kad korvetės kilis buvo padėtas 2021 metų rugpjūčio 23 dieną, tad iki nuleidimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Rusijos pusė viešai neįvardijo, kada prasidės pilni jūriniai bandymai ir kada laivas galėtų būti oficialiai perduotas kariniam laivynui.
Vis dėlto Ramiojo vandenyno laivyno vadovybė tvirtina, kad įgula jau suformuota ir pradėjo mokymus. Po šio etapo jūreiviai turėtų atvykti į laivų statyklą dalyvauti baigiamuosiuose parengimo darbuose ir ruoštis bandymams.
Kas tai per laivas
„Groznyj“ priskiriama projekto 20380 korvetėms, kurios Vakarų šaltiniuose dažnai vadinamos Stereguščij tipo laivais. Tai daugiafunkciai raketiniai laivai, skirti veiksmams pakrantės ir artimos jūros zonose, kovai su paviršiniais taikiniais, povandeniniais laivais bei ugnies paramai.
Šio tipo korvetės, viešai skelbiamais duomenimis, siekia apie 104,5 metro ilgį ir 11,1 metro plotį, o vandentalpa yra apie 2 200 tonų. Maksimalus greitis nurodomas apie 27 mazgus, o įgula paprastai sudaro maždaug 100 žmonių.
Projektuojant šią klasę akcentuotos mažesnio pastebimumo priemonės, skirtos sumažinti radarinį pėdsaką. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių karo laivų tendenciją, kai svarbu ne tik ginkluotė, bet ir išgyvenamumas bei sensorių ir valdymo sistemų integracija.
Ginkluotė ir pajėgumai
Standartinėje projekto 20380 komplektacijoje dažniausiai minimas 100 milimetrų kalibro A-190 jūrinis pabūklas ir 30 milimetrų kalibro AK-630M artimos gynybos sistemos. Taip pat nurodomos priešlaivinės raketos Ch-35 ir oro gynybos raketos, siejamos su 9M96 šeima, nors konkreti „Groznyj“ konfigūracija viešai nedetalizuojama.
Šio tipo laivai gali turėti 324 milimetrų torpedų ginkluotę ir bazuoti Ka-27PL sraigtasparnį, pritaikytą kovai su povandeniniais laivais. Rusijos šaltiniai taip pat mini galimą žvalgybinio bepiločio integraciją, tačiau praktinis pritaikymas priklauso nuo konkretaus laivo įrangos.
Karo pamokos ir naujos grėsmės
Karo Ukrainoje patirtis sustiprino dėmesį bepiločių keliamai rizikai net ir santykinai naujiems karo laivams. Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami sprendimai papildomai stiprinti artimąją gynybą, kai prioritetu tampa ne vien klasikinė priešlėktuvinė apsauga, bet ir gebėjimas atremti mažus, pigesnius ir masiškai naudojamus dronus.
2026 metų vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie papildomų kulkosvaidžių pozicijų montavimą projekto 20380 korvetėse, siekiant padidinti gynybą nuo dronų. Tokie pakeitimai rodo, kad grėsmės jūroje sparčiai kinta, o improvizuotos priemonės tampa laikinu atsaku į naują taktiką.
Tarp minimų pavyzdžių figūravo Baltijos laivyno korvetė „Stoikij“, kuriai, pranešta, buvo sumontuoti papildomi kulkosvaidžiai. Kitas dažnai aptariamas atvejis siejamas su korvete „Boikij“, kuri, skelbiama, buvo apgadinta dronų atakos metu, kai stovėjo sausajame doke remonto metu.
Nors Rusija „Groznyj“ pristato kaip pastiprinimą Ramiojo vandenyno laivynui, realus šio laivo indėlis priklausys nuo bandymų eigos, galutinės ginkluotės komplektacijos ir to, kaip sparčiai bus pritaikytos pamokos apie dronų keliamas grėsmes. Regiono saugumo aplinkoje svarbi ir platesnė dinamika, kurioje laivų skaičius bei pasirengimas tampa vienu iš galios demonstravimo įrankių.
Leave a Reply