Prasidėjus šildymo sezonui, vakarais daugelyje gyvenamųjų kvartalų dažniau fiksuojamas padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore. Tai ypač pastebima ten, kur namai šildomi malkomis, anglimi ar kitu kietuoju kuru, o individualių katilų ir krosnių naudojimas suintensyvėja būtent sutemus.
Taršos šuoliai ne visada reiškia, kad staiga kūrenama daugiau nei įprastai, nes didelę reikšmę turi ir oras. Silpnas vėjas, temperatūros inversija ir drėgnesnės, ramesnės sąlygos trukdo teršalams išsisklaidyti, todėl jie ilgiau užsibūna prie žemės paviršiaus, kur jais kvėpuoja žmonės.
Ką reiškia KD10 ir KD2,5?
KD10 yra stambesnės ore sklandančios dalelės, kurių skersmuo neviršija 10 mikrometrų. Jos dažnai susidaro degimo procesuose, taip pat kyla nuo kelių, statybviečių ar intensyvaus eismo vietose, o į kvėpavimo takus patekusios gali dirginti gleivinę ir sustiprinti lėtinių ligų simptomus.
KD2,5 yra smulkesnės dalelės, kurių skersmuo neviršija 2,5 mikrometro, todėl jos lengviau prasiskverbia giliai į plaučius. Ilgalaikis šių dalelių poveikis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika, o šildymo sezonu jų dalį dažnai lemia kietojo kuro deginimas.
Kuo pavojingas azoto dioksidas?
Kartu su kietosiomis dalelėmis šaltuoju laikotarpiu aktualus ir azoto dioksidas, susidarantis degimo metu. Miestuose jo šaltiniai dažniausiai yra transportas, šildymo įrenginiai ir dalis pramonės procesų, o didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus.
Jautresnėms grupėms, ypač sergantiems astma ar lėtinėmis širdies ligomis, azoto dioksidas gali paaštrinti simptomus ir didinti jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms. Dėl to šaltuoju sezonu verta sekti ne tik matomus dūmus, bet ir realius oro kokybės rodiklius.
Kaip sumažinti taršą ir riziką?
Didžiausią praktinę įtaką oro taršai šildymo sezonu turi tai, kas deginama ir kaip kūrenama. Sausa, tinkamai laikyta mediena dega efektyviau, o drėgnas kuras paprastai išskiria daugiau dūmų ir kietųjų dalelių, be to, labiau apkrauna kaminus bei šildymo įrangą.
Ypač svarbu nedeginti atliekų, plastiko, dažytos ar impregnuotos medienos ir kitų tam neskirtų medžiagų, nes tai didina taršą ir kelia papildomas sveikatos rizikas. Reguliari katilų, krosnių ir dūmtraukių priežiūra taip pat mažina neefektyvų degimą ir padeda išvengti pavojingų situacijų.
Jei vakare oro kokybė suprastėja, patariama riboti intensyvų fizinį krūvį lauke, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis. Patalpas geriau vėdinti trumpais intervalais, parenkant laiką, kai oro rodikliai geresni, o pajutus dusulį, kosulį ar akių dirginimą verta persikelti į vidų ir, jei reikia, kreiptis į medikus.
Vilkaviškyje oro kokybė stebima miesto matavimo stotelėje, o realaus laiko duomenys leidžia gyventojams matyti, kada tarša didėja. Tokie rodikliai padeda priimti paprastus kasdienius sprendimus, kurie sumažina poveikį sveikatai ir kartu prisideda prie švaresnio oro bendruomenėje.
Leave a Reply