Konflikto dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo eskalacija artimiausiu metu neturėtų sukelti panikos finansų rinkose, tačiau ilgalaikės pasekmės gali būti gerokai rimtesnės. Tai vertindamas rinkos situaciją pabrėžia „XTB“ analizės padalinio vadovo pavaduotojas Michałas Stajniakas, atkreipdamas dėmesį į pasitikėjimo institucijomis kainą.
Pasak jo, pirmasis realus testas zlotui, obligacijoms ir Varšuvos biržai turėtų būti kitos prekybos sesijos pradžia, kai investuotojai galės sureaguoti į politines naujienas. Vis dėlto bazinis scenarijus, anot eksperto, yra ribota ir trumpalaikė reakcija, nes užsienio rinkos dalyviai jau seniai į kainas įskaičiuoja įtampą dėl teisinės valstybės ir teismų sistemos stabilumo.
Rinkoms svarbiausia ne emocijos
Ekspertas pabrėžia, kad pastarosiomis dienomis zlotą labiau veikė tarptautiniai veiksniai nei vidaus politiniai ginčai. Prie spaudimo prisidėjo JAV dolerio stiprėjimas, globalios rizikos nuotaikos, taip pat lūkesčiai dėl palūkanų normų krypties JAV ir Lenkijoje.
Jo vertinimu, ir Varšuvos akcijų rinkos svyravimai labiau siejami su bendra pasauline rizikingesnių aktyvų korekcija. Bankų sektorius išlieka jautriausias teisiniam neapibrėžtumui, tačiau trumpu laikotarpiu kainas dažniau stumdo makroekonomika ir tarptautinis kapitalo srautas.
Kuo pavojingas užsitęsęs ginčas?
Didžiausia rizika, anot analitiko, slypi ne vienos dienos valiutų ar akcijų grafikuose, o ilgalaikiame pasitikėjimo mažėjime. Užsitęsęs konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo gali didinti šalies rizikos priedą, branginti skolinimąsi ir mažinti užsienio investuotojų norą imtis projektų, kuriems reikia stabilios aplinkos ilgiems metams.
Investuotojams, planuojantiems statyti gamyklą, finansuoti atsinaujinančios energetikos projektą ar pirkti ilgesnės trukmės valstybės obligacijas, esminė sąlyga yra taisyklių nuspėjamumas. Kai kyla abejonių, ar institucijos veiks nuosekliai, sprendimai dėl kapitalo paskirstymo gali būti atidedami arba nukreipiami į kitas rinkas.
Raudona linija investuotojams
M. Stajniakas aiškiai įvardija, kas, jo manymu, būtų tikroji raudona linija: jei politinis konfliktas persikeltų į Lenkijos centrinį banką. Centrinio banko nepriklausomumas rinkoms yra viena svarbiausių stabilumo garantijų, ypač vertinant valiutos ir obligacijų rinkos patikimumą.
„Tikras lūžis užsienio investuotojams būtų momentas, kai politinė kova paliestų centrinio banko nepriklausomumą“, – sakė Michałas Stajniakas.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinius rizikos taškus, susijusius su centrinio banko valdymo tęstinumu bei personaliniais sprendimais. Tokios detalės rinkose dažnai tampa jautrios tada, kai jos sutampa su platesniu politiniu neapibrėžtumu, nes investuotojai vertina ne tik šiandienos antraštes, bet ir institucijų gebėjimą veikti be trikdžių.
Artimiausiu laikotarpiu, anot analitiko, investuotojai stebės euro ir dolerio kursus zlotui, Lenkijos obligacijų pajamingumą lyginant su Vokietijos skola bei bankų akcijų dinamiką. Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys išliks pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisės sistemos nuspėjamumu.
Leave a Reply