Keptas kumpis – patiekalas, kuris dažnai gelbsti per šventes, tačiau įprastas ananasų ir rudojo cukraus glajus ne visiems jau kelia susižavėjimą. Jei norisi naujo skonio, verta išbandyti kitą vaisių – obuolius. Jie kepdami suteikia mėsai sodresnį, karamelizuotą poskonį ir padeda išlaikyti sultingumą.
Šis variantas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet ant stalo atrodo įspūdingai: obuolių riekelės slepiasi tarp spiraliniu būdu pjaustyto kumpio sluoksnių, o išorę dengia medaus ir grūdėtųjų garstyčių marinatas. Saldumas ir lengvas aštrumas subalansuoja sūrų kumpio skonį, todėl patiekalas neatrodo „nuspėjamas“.
Receptui siūloma rinktis apie 10 svarų (maždaug 4,5 kilogramo) spiralinį kumpį. Taip pat prireiks medaus, grūdėtųjų garstyčių, kardamono ir kepimui tinkančių obuolių, kurie gerai išlaiko tekstūrą kaitroje ir turi saldumo bei rūgštumo balansą.
Obuoliai nuplaunami, išimamos sėklalizdės, jie perpjaunami ir supjaustomi plonomis riekelėmis. Tuomet riekelės švelniai įspraudžiamos tarp kumpio spiralių – taip kepant vaisiai minkštėja ir aromatizuoja mėsą iš vidaus, o pats kumpis išlieka sultingesnis.
Kaip paruošti medaus ir garstyčių glajų
Glajus (arba marinatas) gaminamas sumaišant grūdėtąsias garstyčias, medų ir česnaką. Skonis gaunasi toks, kuris vienu metu ir saldus, ir turintis aiškesnį „kąsnį“, todėl tinka prie riebesnės, sūrios mėsos.
Prie šio glajaus siūloma rinktis vieną iš dviejų prieskonių – cinamoną arba kardamoną. Cinamonas suteikia žemiškos šilumos, o kardamonas – ryškesnę, šiek tiek dūminę ir pipirišką natą, kuri gerai dera su medumi ir obuoliais.
Jei norisi dar daugiau aromato, ant viršaus ar tarp spiralės įpjovų galima dėti šviežių rozmarino ir čiobrelių šakelių. Jos suteikia medienos ir žolelių natų, kurios ypač tinka šventiniam keptos mėsos patiekalui.
Kepimas: folija, laikas ir glajaus atnaujinimas
Paruoštas kumpis aptepamas glajumi, uždengiamas folija ir kepamas žemoje temperatūroje apie valandą. Folija padeda išlaikyti drėgmę, todėl mėsa mažiau sausėja.
Po pirmojo kepimo etapo kumpis išimamas ir dar kartą aptepamas glajumi, stengiantis, kad jo patektų ir tarp riekelių. Taip skonis pasiskirsto tolygiau, o paviršius geriau pasidengia blizgia, saldžiai aštroka plutele.
Jei norisi, vėliau galima papildomai aptepti skysčiu, susidariusiu kepimo skardoje. Patiekalas tinka tiekti šiltas, o likučiai praverčia kitą dieną – ypač ruošiant šaltus sumuštinius.
Leave a Reply