Pirmosios sekundės po šaltu dušu daugeliui būna tikras išbandymas, tačiau tyrėjai rado intriguojančią sąsają: žmonės, kurie reguliariai prausėsi šaltai, rečiau pranešė besijaučiantys sergantys ir rečiau ėmė nedarbingumo dienas.
Šveicarijoje atliktų trijų bandymų duomenys rodo, kad įprotį išlaikę dalyviai nurodė 26 proc. mažiau dienų, kai jautėsi blogai, ir 31 proc. mažiau dienų, kai dėl ligos neėjo į darbą, palyginti su tais, kurie dažniausiai rinkosi šiltą vandenį.
Rezultatai aprašyti naujoje Bazelio universiteto daktaro disertacijoje, kurioje sujungti 2019–2024 metais vykusių tyrimų duomenys. Visi 719 dalyvių buvo 18–65 metų sveiki suaugusieji, iki tol reguliariai šaltu dušu nesiprausę.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia svarbią detalę: mažiau praneštų „sergamos savijautos“ dienų nebūtinai reiškia geresnę bendrą fizinę sveikatą – kai kurie rodikliai nepasikeitė, o įrodymai, kad šaltas vanduo apsaugo nuo infekcijų, kol kas išlieka nevienareikšmiai.
Kaip vyko 12 savaičių bandymai
Tyrimuose dalyviai buvo stebimi 12 savaičių: jų dušo įpročiai tikrinti kas savaitę, o apie ligos epizodus ir nedarbingumą klausta kas mėnesį. Praustis šaltai turėję dalyviai buvo raginami rinktis šalčiausią įmanomą nustatymą ir kūną šaltu vandeniu veikti 2–5 minutes.
Analizėje „reguliariais šalto dušo naudotojais“ laikyti tie, kurie šaltai prausėsi bent 70 proc. kartų. Būtent šioje grupėje ir fiksuotas mažesnis praneštų negalavimo dienų bei nedarbingumo dienų skaičius.
Tačiau ne visi ištvėrė: ypač daug dalyvių pasitraukė per pirmąsias dvi savaites. Papildomoje dviejų bandymų analizėje pilną 12 savaičių režimą užbaigė 37 proc. žmonių.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tarp tų, kurie įprotį vis dėlto išlaikė, jis tapo gana stabilus: reguliariųjų grupėje iki 90 proc. žmonių bet kurią savaitę pranešdavo, kad šaltu dušu prausėsi.
Ar šaltas dušas tikrai saugo nuo ligų?
Vienas svarbiausių klausimų – ar šaltas vanduo iš tiesų sumažina susirgimų skaičių, ar tik keičia savijautos vertinimą ir elgesį, pavyzdžiui, pasiryžimą eiti į darbą net ir prastai jaučiantis.
Pačiame Šveicarijos tyrime, vertinant bendrą fizinę savijautą ir odos būklę atskiruose klausimynuose, statistiškai reikšmingų pagerėjimų nenustatyta. Visgi šaltu dušu prausęsi dalyviai nurodė kuklų psichologinės savijautos ir energijos lygio pagerėjimą.
Tekste primenamas ir ankstesnis 2016 metų Nyderlanduose vykęs bandymas su daugiau nei 3 000 dalyvių: jie, po šilto dušo 30–90 sekundžių apsipylę šaltu vandeniu, pranešė apie 29 proc. mažesnį nedarbingumą, nors dienų, kai jautėsi sergantys, reikšmingai nemažėjo.
Kitaip tariant, šaltas dušas gali būti susijęs su mažesniu nedarbingumu, bet tai dar neįrodo, kad jis „užkerta kelią“ infekcijoms. Be to, žmonės, kurie ryžtasi nemaloniam režimui ir jo laikosi, gali skirtis nuo tų, kurie pasitraukia – o šie skirtumai taip pat gali turėti įtakos sveikatai.
Nauda energijai ir svarbios saugumo išimtys
Mažiau šildant vandenį sutaupoma energijos. Tyrėjai skaičiavo, kad per 12 savaičių dalyviai kiekvienas galėjo išvengti maždaug 15 kilogramų anglies dioksido emisijų – maždaug tiek, kiek susidaro nuvažiavus apie 100 kilometrų automobiliu.
Vis dėlto šaltas dušas tinka ne visiems. Tyrimuose nebuvo įtraukiami žmonės, turintys tam tikrų sveikatos būklių, įskaitant rimtas širdies ir kraujagyslių ligas bei Reino fenomeną, nes staigus šalčio poveikis gali apkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tyrėjai pabrėžia, kad turint sveikatos problemų prieš eksperimentuojant verta pasitarti su gydytoju. O sveikiems žmonėms, norintiems išbandyti, siūloma temperatūrą mažinti palaipsniui, o ne iškart rinktis šalčiausią režimą kaip valios testą.
Leave a Reply