Jei butas ar namas stovi skelbimuose mėnesių mėnesius, problema ne visada slypi pačioje vietoje ar būsto tipe. Nekilnojamojo turto agentas Jacekas Mędrala tikina, kad dažnai pardavimą „stabdo“ netikėtos smulkmenos, kurias galima sutvarkyti be didelių investicijų.
Interviu portalui „Interia“ specialistas pabrėžia: būsto pardavimas nėra vien skelbimo įdėjimas, kelių nuotraukų padarymas ir skambučių atsiliepimas. Pasak jo, tam reikia tinkamai parengti pasiūlymą, realistiškai įvertinti kainą, apgalvoti rinkodarą, atsirinkti pirkėjus, vesti apžiūras, derėtis ir suvaldyti visą sandorio procesą.
Mędrala akcentuoja, kad geras agentas parduoda ne kvadratinius metrus, o būsto vertę. Jo teigimu, profesionaliai suvaldytos derybos kartais gali atnešti didesnę finansinę naudą nei agento paslaugos kaina, o patirtis padeda išvengti brangių klaidų.
Kartu jis nesiūlo visiems bet kokia kaina samdyti tarpininką – svarbiausia, kad klientas aiškiai suprastų, ką agentas daro, už ką mokama ir kokios taisyklės sutartos. Skaidrumas, pasak pašnekovo, yra pagrindas, be kurio lengva nusivilti tiek pirkimo, tiek pardavimo procesu.
Už ką mokama agentui ir ko iš jo tikėtis
Kalbėdamas apie agento vaidmenį, Mędrala išskiria kelis pagrindinius dalykus: žinias, patirtį, laiką, atsakomybę ir gebėjimą sandorį „atnešti“ iki pabaigos. Pardavėjui, anot jo, pirmiausia būtina rinkos analizė ir pagrįsta, realistiška kainodara.
Jis atkreipia dėmesį, kad pažadėti savininkui didžiausią įmanomą kainą – ne profesionalumo ženklas, jei tam nėra argumentų. Svarbiau gebėti tą kainą pagrįsti ir rasti pirkėją, kuris iš tiesų būtų pasirengęs ją mokėti.
Prie paslaugos, pasak agento, prisideda ir būsto paruošimas, patrauklus pristatymas, fotografija, rinkodara, apžiūrų organizavimas, besidominčiųjų patikra, derybos bei dokumentų derinimas.
Kas turėtų kelti įtarimų bendraujant su agentu
Viena ryškiausių „raudonų vėliavų“, anot Mędrala, – nerealistiškai aukštos kainos žadėjimas be jokio palyginamosios analizės pagrindimo. Jei agentas sako tik tai, ką savininkas nori girdėti, verta suklusti.
Ne mažiau svarbu ir agento pasiruošimas: žmogus, kuris per apžiūrą negali atsakyti į elementarius klausimus apie pastatą, išlaikymo kaštus, teisinę situaciją ar aplinką, sunkiai kuria pasitikėjimą.
Specialistas mini ir komunikacijos stoką, spaudimą skubėti be aiškių, patikrinamų priežasčių, taip pat neaiškias sutarties sąlygas ar finansinį netransparentumą. Jo teigimu, įtarimų turėtų kelti ir bandymai nutylėti būsto trūkumus ar atkalbėti klientą nuo jų tikrinimo.
Smulkmenos, kurios „numuša“ įspūdį per apžiūrą
Agentas pastebi, kad būsto potencialą neretai „užmuša“ ne dideli defektai, o kasdienės detalės. Viena dažniausių – asmeninių daiktų perteklius, kai pirkėjui tampa sunku įsivaizduoti savo gyvenimą svetimoje erdvėje.
Didelę įtaką daro ir kvapas: gyvūnai, drėgmė, intensyvūs oro gaivikliai ar maisto ruošos aromatai gali užgožti net tvarkingo būsto privalumus. Ne ką mažiau svarbi ir šviesa – užuolaidos, per tamsios patalpos ar netinkamas apšvietimas erdvę vizualiai sumažina.
Pasak Mędrala, pirkėjas vertina visą patirtį: ne tik svetainę ar virtuvę, bet ir laiptinę, balkoną, įėjimą į pastatą, bendrą tvarką bei net patalpų temperatūrą.
Jis primena, kad kartais nereikia išleisti daug – svarbiausia suprasti, kas konkrečioje erdvėje neveikia, ir pakeisti pateikimą taip, kad pirkėjas pamatytų realų būsto pranašumą.
Leave a Reply