1944 metais Sovietų Sąjunga per kelias dienas iš Krymo ištrėmė beveik visą Krymo totorių bendruomenę, o vėliau ėmėsi veiksmų, skirtų nuslopinti jų kultūrą ir istorinę atmintį.
Kaip aprašo „The Collector“, masinė deportacija, Krymo totorių vadinama Sürgünlik, buvo vykdoma Stalino nurodymu, o operaciją organizavo NKVD, kuriai vadovavo Lavrentijus Berija.
Sovietų valdžia savo sprendimą grindė kolektyvinės kaltės logika: nors dalis totorių Antrojo pasaulinio karo metais iš tiesų bendradarbiavo su okupacine ašies valstybių administracija, tūkstančiai kitų kovojo Raudonojoje armijoje ir pasipriešinime.
Krymo totorių istorija šiandien vėl tapo ypač jautri tema dėl Krymo statuso ir Rusijos vykdomos politikos pusiasalyje: praeities represijų mechanizmai padeda suprasti, kodėl bendruomenė savo tapatybę gina iki šiol.
Deportacija, vykdyta „su brutalumu“
1944 metų gegužės 18-osios paryčiais NKVD ir vietos policija pradėjo belstis į Krymo totorių namų duris visame pusiasalyje. Žmonėms buvo duodama mažiau nei pusvalandis susiruošti, o tuomet jie buvo vežami į surinkimo punktus ir sugrūsti į traukinius.
Operacijos tikslas buvo išvežti visą bendruomenę per itin trumpą laiką. Tekste minima, kad buvo parengta dešimtys sąstatų, o iki gegužės 20 dienos beveik visi Krymo totoriai buvo prievarta išgabenti iš pusiasalio.
Pagrindinė tremties kryptis buvo Uzbekijos SSR, nors dalis žmonių pateko ir į kitas vietoves ar priverstinio darbo sistemas. Net Krymo totoriai, tarnavę kariuomenėje, dažnai buvo ištremiami vėliau, su keliomis išimtimis.
Kelionė ir pirmosios savaitės tremtyje pareikalavo milžiniškų aukų. Tekste nurodoma, kad vien per transportavimą galėjo žūti apie 8 000 žmonių, o sovietiniai įrašai mini, kad po atvykimo per trumpą laiką mirė iki 27 proc. ištremtųjų; pačios bendruomenės skaičiavimai neretai pateikia dar didesnius įverčius.
Bandymas perrašyti Krymo žemėlapį ir istoriją
Pasibaigus trėmimams, Sovietų valdžia siekė, kad Krymas netektų matomų Krymo totorių pėdsakų. Minima, kad daugiau kaip 1 300 gyvenviečių buvo pervadintos, totoriškus pavadinimus pakeičiant slaviškais.
Taip pat buvo griaunamos mečetės, kapinės ir paminklai, o knygos bei rankraščiai Krymo totorių kalba naikinami. Mokyklose ir viešojoje erdvėje totorių indėlis į pusiasalio istoriją buvo sąmoningai menkinamas.
Demografinį vaizdą keitė ir kryptingas naujakurių kėlimas į ištuštėjusius namus: į Krymą buvo atvežami gyventojai iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Tai ne tik užpildė paliktą tuštumą, bet ir turėjo ilgalaikį tikslą pakeisti pusiasalio etninę sudėtį.
Represijos palietė ne tik Krymo totorius: tekste minimi ir kiti iš Krymo deportuoti gyventojai, tarp jų graikai, armėnai ir bulgarai.
Teisinis „išnykimas“ ir vėlyvas sugrįžimas
1946 metais Krymas neteko autonominės respublikos statuso ir tapo įprasta sritimi Rusijos SFSR sudėtyje. Tuo pat metu Sovietų Sąjunga faktiškai nustojo pripažinti Krymo totorius kaip atskirą tautinę bendruomenę, siekdama juos tapatinti su Volgos totoriais.
Nors Nikita Chruščiovas 1956 metais leido daugeliui ištremtų tautų grįžti į gimtąsias vietas, Krymo totoriai šios teisės negavo. Situaciją dar labiau komplikuodavo tai, kad 1954 metais Krymas buvo perduotas Ukrainos SSR.
Ilgainiui Krymo totorių aktyvistai ėmė organizuoti protestus ir žmogaus teisių kampanijas, o kai kurie žinomi judėjimo veikėjai, tarp jų Mustafa Džemilevas, buvo įkalinti ilgiems metams.
Sovietų parlamentas 1989 metais deportacijas pripažino nusikalstamu veiksmu, o žlugus SSRS prasidėjo masiškesnis sugrįžimas: tekste teigiama, kad iki 1992 metų į Krymą sugrįžo apie 260 000 žmonių.
Bendruomenės interesams atstovauti buvo suformuoti Qurultay ir jo vykdomoji institucija Mejlis. Tačiau 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymą, Krymo totoriai vėl susidūrė su spaudimu ir represijomis, dėl kurių dalis žmonių pasitraukė į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.
Krymo totorių istorija rodo, kad tautinės tapatybės naikinimas dažnai prasideda ne vien nuo fizinio iškeldinimo, bet ir nuo bandymų perrašyti vietovardžius, riboti kalbą bei kultūrą ir pakeisti pačios teritorijos „atmintį“.
Leave a Reply