Ne visi džiovinti makaronai yra vienodi – net jei pakuotės lentynoje atrodo panašiai. Italų virtuvės autoritetė ir „Food Network“ žvaigždė Giada De Laurentiis išskiria tris aiškius ženklus, pagal kuriuos parduotuvėje lengviau atskirti aukštesnės kokybės pastą.
Kaip rašoma „Food Republic“, jos patarimai labai paprasti: pradėti nuo sudėties, o tada įvertinti, kaip makaronai pagaminti ir kaip jie atrodo. Pasak G. De Laurentiis, kokybiškai džiovintai pastai iš esmės pakanka dviejų ingredientų.
Pirmas ir svarbiausias kriterijus – sudėtis. Ant etiketės turėtų būti nurodyta, kad makaronai pagaminti tik iš kietųjų kviečių manų kruopų (durum semolina) ir vandens. Jei sąraše atsiranda papildomų priedų, konservantų ar pakeitimų, tai gali būti ženklas, kad produktas nepretenduoja į geriausią kokybę.
Kiti du patarimai susiję su gamybos būdu ir tekstūra. G. De Laurentiis rekomenduoja dairytis užrašų apie bronzinį formavimą ir lėtą džiovinimą – būtent tai dažnai lemia, kaip makaronai vėliau „draugauja“ su padažu ir kaip išlaiko tinkamą kąsnį.
1 taisyklė – kuo trumpesnė sudėtis
G. De Laurentiis pabrėžia, kad džiovintiems makaronams pakanka vandens ir kietųjų kviečių manų kruopų. Tokia sudėtis padeda pastai išlaikyti formą, o išvirus – norimą „al dente“ tekstūrą.
Tekste atkreipiamas dėmesys, kad ne visur galioja vienodi reikalavimai, todėl verta įprasti pirmiausia perskaityti ingredientų sąrašą. Jei jis ilgesnis nei tikėtasi, tai gali būti signalas, kad verta paieškoti kito varianto.
2 taisyklė – ieškokite „slow dried“
Antras ženklas – lėtas džiovinimas. Tradiciškai pasta džiovinama žemoje temperatūroje ilgesnį laiką, o masinės gamybos produktai dažnai džiovinami greitai, naudojant didelę kaitrą.
Gamybos būdas gali atsispindėti ir makaronų spalvoje: aukštesnėje temperatūroje džiovinti makaronai būna ryškesni, o lėčiau džiovinti dažnai atrodo švelnesnio, blyškesnio atspalvio.
3 taisyklė – bronzinis formavimas ir šiurkštus paviršius
Trečias patarimas – ieškoti užrašo „bronze cut“ (bronziniais štampais formuota pasta). Toks formavimas palieka šiurkštesnį, matinį paviršių, kuris padažui suteikia daugiau „už ko užsikabinti“.
Net jei pakuotėje užrašo nėra, kartais tai galima įvertinti plika akimi: šiurkštesni makaronai dažniau atrodo matiniai ir kiek grūdėti, o glotnūs – blizgesni. Pasak G. De Laurentiis, būtent tekstūra dažnai ir lemia, ar padažas gražiai apgaubs makaronus, ar nuslys nuo jų.
Leave a Reply