Katės miaukimas dažnai skamba kaip paprastas dėmesio prašymas, tačiau naujas tyrimas rodo, kad jis gali būti ir labai kryptingas signalas žmogui – tarsi raginimas „sutvarkyti“ situaciją, kurios pati katė išspręsti negali.
Tai paaiškėjo, kai Brazilijos San Paulo universiteto gyvūnų elgsenos tyrėjai stebėjo 38 namines kates skirtingomis sąlygomis: kai žmogus yra šalia ir kai jo kambaryje nėra.
Eksperimente katėms buvo pateikta problema – mėgstamas skanėstas įdėtas į mažą plastikinę dėžutę su skylutėmis. Kvapas ir grobis pasiekiami, tačiau pačiai katei jų ištraukti nepavyksta – tam praverstų žmogaus „įrankis“, priešpriešiniai nykščiai.
Rezultatas buvo aiškus: esant žmogui katės balsu „skųsdavosi“ gerokai dažniau, o tyrėjų vertinimu tai atitinka miaukimo kaip komunikacijos priemonės katės ir žmogaus santykyje vaidmenį.
Katės su žmogumi miaukė kelis kartus dažniau
Tyrėjai vieną minutę stebėjo kates dviem scenarijais: kai žmogus yra patalpoje ir skiria dėmesį, ir kai katė paliekama viena. Palyginus abi situacijas, miaukimo buvo gerokai daugiau tada, kai šalia buvo kam „adresuoti“ signalą.
Iš viso užfiksuoti 86 miaukimai, kai patalpoje buvo žmogus, ir 20 miaukimų, kai katė buvo viena. Taip pat nustatyta, kad miaukimo tikimybė, žmogui esant kambaryje, buvo daugiau nei 16 kartų didesnė.
Kitaip tariant, katės ne šiaip „vokalizavo į aplinką“ – jos dažniau rinkosi balsą būtent tada, kai buvo reali galimybė sulaukti reakcijos ir pagalbos.
Žvilgsnis į žmogų ir į dėžutę – tarsi prašymas veikti
Tyrėjai fiksavo ne tik garsus, bet ir elgesį. Miaukdamos katės dažnai žiūrėdavo į žmogų, o kai kada kaitaliodavo žvilgsnį tarp žmogaus ir dėžutės su skanėstu – tai priminė prašymą įsikišti.
Kai žmogaus nebuvo, katės daugiau laiko praleisdavo stovėdamos ir žiūrėdamos į duris. Toks elgesys leidžia manyti, kad katės prisitaiko prie to, kas gali išspręsti problemą: jei pagalbininko nėra, strategija keičiasi.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nereiškia, jog katės sąmoningai „supranta“ žmogaus galimybes ar kad kiekvienas miauktelėjimas yra apgalvotas prašymas. Tačiau duomenys rodo, kad miaukimas gali būti nukreiptas į konkretų adresatą – žmogų.
Svarbi išlyga: tirtos katės buvo linkusios miaukti dėl maisto
Tyrimas turėjo ir apribojimų. Imtis buvo palyginti nedidelė, be to, atrinktos katės, kurių šeimininkai jau buvo pastebėję ryškesnį miaukimą, kai kalba pasisuka apie maistą.
Dėl to rezultatai gali ne taip tiksliai atspindėti „tylesnių“ kačių elgesį. Visgi išvada papildo seniau keltą mintį, kad naminės katės miaukimą ypač dažnai naudoja bendraudamos su žmonėmis, o ne tarpusavyje.
Tyrėjų darbas publikuotas mokslo žurnale „Animal Behaviour“, o ateityje planuojama detaliau lyginti skirtingus miaukimo tipus įvairiose situacijose – galbūt katės naudoja skirtingus garsus skirtingiems prašymams.
Leave a Reply