Lėtaeigė viryklė daugeliui yra patogus būdas „įdėti ir pamiršti“: ryte sudedate produktus, o vakare grįžę randate paruoštą vakarienę. Vis dėlto ne visi ingredientai tinka ilgam troškinimui žemoje temperatūroje – kai kurie gali tapti neskanūs, o dalis kelia ir maisto saugos riziką.
Kaip rašo „EatingWell“, dietologai primena, kad lėtaeigė viryklė maistą šildo pamažu, todėl tam tikri produktai per ilgai būna temperatūrų zonoje, kurioje gali daugintis bakterijos, arba praranda tekstūrą ir skonį.
Specialistai pabrėžia: ši technika puikiai tinka sriuboms, troškiniams ar „kietesniems“ mėsos gabalams, kuriems reikia laiko suminkštėti. Tačiau yra ingredientų, kuriuos geriau gaminti kitaip arba įdėti tik pačioje pabaigoje.
Pateikiame penkis produktus, kurių nerekomenduojama gaminti lėtaeigėje viryklėje, bei kelias praktines taisykles, kurios padeda išvengti „guminės“ žuvies ar ištižusių makaronų.
Šaldyta mėsa: rizika dėl temperatūros
Šaldytos mėsos nereikėtų dėti tiesiai į lėtaeigę viryklę. JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir tikrinimo tarnyba įspėja, kad dėl lėto įkaitimo mėsa gali per ilgai nepasiekti saugios vidaus temperatūros.
Kol mėsa šyla, kenksmingos bakterijos gali daugintis ir didinti per maistą plintančių infekcijų riziką – net jei vėliau patiekalas atrodys „išviręs“.
Rekomendacija paprasta: mėsą prieš gaminant atitirpinkite šaldytuve. Priklausomai nuo gabalo dydžio, tam gali prireikti paros ar daugiau, tad planavimas čia svarbus.
Šviežios žolelės: skonis ir spalva „išgaruoja“
Bazilikas, kalendra ar petražolės patiekalams suteikia gaivumo, tačiau ilgai troškinamos jos greitai nuvysta ir praranda aromatą bei spalvą.
Dėl to šviežias žoleles patariama dėti tik pačioje pabaigoje – prieš pat patiekiant. Jei norisi prieskonio nuo pat pradžių, dažniau tinka džiovinti prieskoniai ir žolelės.
Džiovintos raudonosios pupelės: reikia papildomo paruošimo
Džiovintos raudonosios pupelės (kidney beans) reikalauja atsakingo paruošimo, nes žaliuose ar nepakankamai termiškai apdorotuose grūduose yra lektino fitohemagliutinino (PHA). Didesni jo kiekiai gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
Nors tinkamas virimas šį junginį suardo, lėtaeigė viryklė ne visada pasiekia pakankamai aukštą temperatūrą, kad tai padarytų patikimai.
Norint pupeles paruošti saugiai, jas rekomenduojama bent penkias valandas mirkyti, nusunkti, perplauti ir tuomet šviežiame vandenyje virti mažiausiai 30 minučių – tik tada dėti į lėtaeigę viryklę. Dėl laiko sąnaudų dažnai patogiau rinktis konservuotas pupeles.
Dauguma jūros gėrybių: greitai perkeps
Daugelis jūros gėrybių iškepa greitai, todėl kelias valandas trunkantis troškinimas dažnai baigiasi perkeptu, sausu ar „guminės“ tekstūros rezultatu.
Vis dėlto tai nereiškia, kad lėtaeigėje viryklėje jūros gėrybių gaminti negalima. Patariama jas įmaišyti ciklo pabaigoje – žuviai ar krevetėms neretai užtenka 10–30 minučių, priklausomai nuo gabalėlių dydžio ir recepto.
Makaronai ir ryžiai: dažna klaida dėl tekstūros
Makaronai ir ryžiai lėtaeigėje viryklėje, ilgai būdami skystyje, linkę sugerti per daug skysčio. Dėl to jie gali tapti ištižę, suglebę ir prarasti norimą struktūrą.
Šiuo atveju dažniausiai kalbama ne apie saugą, o apie skonį ir tekstūrą. Patikimiausias sprendimas – išsivirti ryžius ar makaronus atskirai ir įmaišyti prieš pat patiekiant.
Specialistai taip pat primena, kad pieno produktus (pieną, grietinėlę, jogurtą, sūrį) geriau dėti į pabaigą – ilgai kaitinami jie gali sutraukti.
Renkantis, ką gaminti lėtaeigėje viryklėje, dažnai labiausiai pasiteisina riebesni mėsos gabalai bei šakninės daržovės (bulvės, morkos, pastarnokai) – jos „atlaiko“ ilgesnį laiką ir išlaiko malonią tekstūrą.
Leave a Reply