Manhatano Šv. Patriko katedroje šiemet sukalbėta malda už daugiau kaip 400 mirusių profesinės sąjungos „Local 78“ narių – žmonių, dirbusių itin pavojingus asbesto šalinimo ir teritorijų valymo darbus.
Kaip rašoma tekste, daugelis jų prisidėjo prie Niujorko atstatymo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, o dalis sumokėjo didžiausią kainą – susirgo įkvėpę nuodingų dulkių ir vėliau mirė.
Ši kasmetinė tradicija Manhatane gyvuoja jau du dešimtmečius. Renginio organizavimu rūpinasi sąjungos vadovas Pawełas Gruchaczas, kuris minimas kaip pagrindinis šių minėjimų iniciatorius ir tęstinumą išlaikantis žmogus.
Minėjime dalyvavo artimieji, kolegos ir bendruomenė, kurią vienija bendra istorija: sunkus darbas, rizika sveikatai ir netekties patirtis. Pabrėžiama, kad tarp šioje srityje dirbusių žmonių buvo daug lenkų kilmės emigrantų.
Nuo pavojingo darbo iki „Ground Zero“
Tekste primenama, kad 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose asbesto šalinimo darbai buvo populiarūs tarp emigrantų – juos viliojo palyginti geras uždarbis ir mažesni kalbos reikalavimai. Kartu tai buvo ir itin pavojinga sritis, kurioje, kaip teigiama, pasitaikydavo nesąžiningų darbdavių, taupančių saugos sąskaita.
Situacija pradėjo keistis 1996 metais, kai darbuotojai įkūrė savo profesinę sąjungą. Tarp steigėjų buvo ir lenkų, tuo metu sudariusių didžiausią etninę grupę šiame sektoriuje.
Lūžiu tapo 2001 metų rugsėjo 11-oji. „Local 78“ nariai, rašoma straipsnyje, į „Ground Zero“ teritoriją atvyko netrukus po ugniagesių ir policijos – valyti užterštos aplinkos ir pastatų.
Vis dėlto tekste pabrėžiama, kad šis darbas turėjo kainą: dalis žmonių sunkiai susirgo dėl toksiškų dulkių, o dalies jau nebėra gyvųjų gretose. Būtent todėl kasmet organizuojamas atminimo vakaras.
Mišios ir ilgas mirusiųjų vardų sąrašas
Šių metų minėjimas buvo jau 20-asis. Mišias lydėjo iškilminga muzikinė programa, o pamaldas laikė du lenkų kilmės kunigai iš Manhatano Šv. Stanislovo vyskupo ir kankinio parapijos – Jacekas Plichas ir Sławomiras Tomkowskis.
Po palaiminimo kalbėjo Pawełas Gruchaczas, kuris, kaip rašoma, nuo 2006 metų rūpinasi, kad ši atminimo tradicija nenutrūktų. Tekste pažymima, jog jo žodžiai buvo ypač jautrūs susirinkusioms šeimoms.
Emociniu vakaro centru tapo garsiai perskaityta ilga mirusiųjų sąjungos narių pavardžių ir vardų eilė: minimi daugiau kaip 400 žmonių. Sąjungos atstovai patikino gedinčiuosius, kad organizacijoje jie visada ras paramą.
„Local 78“ šiandien, pasak teksto, vienija beveik 5 tūkst. narių ir mini 30 metų veiklos sukaktį. Tačiau minėjime akcentuota ne statistika, o pareiga nepamiršti tų, kurių sveikatą ir gyvenimus pakeitė darbas po vienos didžiausių šiuolaikinės istorijos tragedijų.
Leave a Reply