Ar turite gerų šansų sulaukti 90-ies, vien iš anksto pasakyti neįmanoma, tačiau jūsų kasdieniai judesiai gali daug pasakyti apie organizmo būklę. Tyrimai rodo, kad gera judėjimo funkcija, raumenų jėga ir pusiausvyra siejasi su geresnėmis sveiko senėjimo perspektyvomis.
Ėjimo greitis, gebėjimas atsisėsti ir atsistoti neatsiremiant į rankas ar kojų bei rankų raumenų ištvermė yra rodikliai, kuriuos mokslininkai naudoja vertindami bendrą fizinį pajėgumą. Dalis jų lengvai patikrinami namuose, be sudėtingos įrangos.
Svarbu suprasti ribas: nė vienas pratimas „neišpranašauja“ konkrečios gyvenimo trukmės. Tokie testai veikiau padeda pasitikrinti, ar judėjimo funkcija atitinka amžių, ir laiku pastebėti silpnesnes vietas, kurias galima stiprinti.
Jei turite sąnarių problemų, dažnai svaigsta galva, esate patyrę kritimų arba jaučiate nestabilumą, testus verta atlikti itin atsargiai – prireikus su pagalba ar šalia turint tvirtą atramą.
Atsisėdimo ir atsistojimo testas (SRT)
Vienas geriausiai ištirtų judėjimo testų – „Sitting-Rising Test“ (SRT). Jo esmė paprasta: iš stovimos padėties atsisėsti ant grindų ir tuomet vėl atsistoti, nesiremiant rankomis ar keliais.
Už atsisėdimą ir atsistojimą iš viso skiriama iki 10 balų. Kiekvienas papildomas pasirėmimas (rankomis ar keliais) paprastai „kainuoja“ po 1 balą, o pusiausvyros praradimas – 0,5 balo.
„European Journal of Preventive Cardiology“ aprašytame tyrime dalyvavo 4 282 žmonės (46–75 metų), stebėti vidutiniškai daugiau nei 12 metų. Tarp surinkusių maksimalų balų skaičių natūralių mirčių dalis siekė 3,7 proc., o žemiausių rezultatų grupėje – 42,1 proc.
Mokslininkai pabrėžia, kad SRT vienu metu įvertina raumenų jėgą, lankstumą ir pusiausvyrą. Vis dėlto žmonėms, kuriems padidėjusi kritimo rizika ar vargina sąnariai, šį testą reikėtų atlikti tik užsitikrinus saugumą.
Rankos suėmimo jėga ir „kabėjimo“ patikra
Kitas dažnai minimas sveiko senėjimo rodiklis – suėmimo jėga. Nors skamba paprastai, ji siejama su bendra raumenų būkle ir funkciniu pajėgumu.
PURE tyrimo duomenys, publikuoti „The Lancet“, apėmė beveik 140 tūkst. žmonių. Nustatyta, kad kiekvienas suėmimo jėgos sumažėjimas 5 kg buvo susijęs su 16 proc. didesne santykine mirties rizika.
Tiksliam matavimui reikalingas dinamometras, tačiau namuose apytikriai įsivertinti viršutinės kūno dalies ištvermę galima atliekant kabėjimą ant stabilaus skersinio. Vis dėlto kabėjimo laikas nėra lygiavertis dinamometro matavimui ir vienas pats neleidžia nustatyti konkrečios rizikos.
Ėjimo greitis ir kėdės testas
Dar vienas rodiklis, į kurį žvelgia mokslas, – ėjimo greitis. Kadangi vaikščiojimas įdarbina raumenis, nervų sistemą ir kraujotaką, tempo kritimas gali atspindėti mažėjantį bendrą pajėgumą.
Namuose testas paprastas: atsimatuokite 5 metrus, nueikite natūraliu tempu ir pamatuokite laiką sekundėmis. Tuomet atstumą (5 m) padalinkite iš sugaišto laiko – taip gausite ėjimo greitį metrais per sekundę.
„JAMA“ publikuotoje analizėje, apėmusioje daugiau nei 34 tūkst. vyresnių nei 65 metų žmonių, nustatytas ryšys tarp ėjimo greičio ir išgyvenamumo. Žmonės, pasiekę bent 1 metrą per sekundę, vidutiniškai turėjo palankesnes prognozes dėl gyvenimo trukmės, tačiau ribą visada reikia vertinti pagal amžių, ligas ir individualias galimybes.
Ketvirtas pratimas atliekamas su stabilia kėde ir chronometru: atsisėskite, sukryžiuokite rankas ant krūtinės ir penkis kartus atsistokite bei atsisėskite nepadėdami sau rankomis. Šis testas daugiausia parodo kojų raumenų jėgą ir judėjimo funkciją, svarbią kasdieniam savarankiškumui.
Metaanalizė, publikuota „Perceptual and Motor Skills“, nurodo orientyrus: 60–69 metų žmonėms laikas, ilgesnis nei 11,4 sekundės, 70–79 metų – ilgesnis nei 12,6 sekundės, 80–89 metų – ilgesnis nei 14,8 sekundės gali rodyti žemesnį nei vidutinis pajėgumą savo amžiaus grupėje.
Skirtingai nei biologinis amžius, fizinę formą galima realiai gerinti. Tyrimai rodo, kad net pradėjus reguliariai sportuoti vyresniame amžiuje galima sustiprinti raumenis, pagerinti pusiausvyrą ir judėjimo funkciją, o tam ypač svarbus jėgos treningas, padedantis mažinti su amžiumi susijusį raumenų masės nykimą (sarkopeniją).
Pasaulio sveikatos organizacija vyresniems žmonėms rekomenduoja raumenis stiprinančius pratimus bent du kartus per savaitę, taip pat reguliarias veiklas, lavinančias pusiausvyrą ir koordinaciją. Tai reikšminga ne tik ilgaamžiškumui, bet ir kasdieniam savarankiškumui.
Leave a Reply