Baltieji vestuvių balandžiai: ornitologas paaiškino, kokie pavojai jų laukia paleidus

Written by

in

Baltųjų balandžių paleidimas per vestuves daugeliui atrodo romantiškas simbolis, tačiau tokia tradicija paukščiams gali baigtis visai ne šventiškai. Ornitologas aiškina, su kokiais pavojais susiduria vestuvėms parenkami dekoratyviniai balandžiai ir kodėl jų likimas po ceremonijos ne visada būna sėkmingas.

Lenkijos portale „Interia“ kalbėjęs sozologas ir ornitologas Michałas Dworakas atkreipia dėmesį, kad vestuvėse dažnai naudojami ne miesto balandžiai, o išvestos dekoratyvinės veislės. Viena populiariausių – povinis balandis, išsiskiriantis įspūdinga vėduoklės formos uodega.

Šios veislės uodegą gali sudaryti nuo 30 iki 40 plačių plunksnų, kai įprastas balandis jų turi apie 12. Būtent toks išvaizdus, „iškilmingas“ siluetas ir lemia, kad paukščiai pasirenkami vestuvių ceremonijoms.

Tačiau dekoratyviniai balandžiai dažnai laikomi „subtilesniais“ už laukinėje aplinkoje gyvenančius miesto balandžius, todėl jiems saugiausios – kontroliuojamos sąlygos su reguliariu maistu ir priežiūra. Paleisti nepažįstamoje vietoje jie gali išsekti, tapti lengvu grobiu plėšrūnams ar patirti stresą dėl šurmulio.

Kaip balandžiai orientuojasi ir kodėl vis tiek nukenčia

Ekspertas primena, kad balandžiai pasižymi puikia orientacija – navigacijai jie naudoja įvairius signalus, tarp jų ir Žemės magnetinį lauką. Pasak jo, paukščių organizme aptinkamas magnetitas, padedantis rasti kryptį ir sugrįžti į tikslą.

Neatsitiktinai balandžiai žmogui tarnavo šimtmečius: istoriniuose pasakojimuose minimi kaip žinių nešėjai, o vėliau plačiai naudoti pašto tarnyboje. Per Antrąjį pasaulinį karą dalis pašto balandžių buvo apdovanoti britų Dickino medaliu – gyvūnams skiriamu apdovanojimu už drąsą.

Vis dėlto gebėjimas orientuotis nereiškia, kad dekoratyvinis balandis be problemų išgyvens laisvėje. Skirtingai nei prisitaikę miesto balandžiai, išvestos veislės dažniau priklauso nuo žmogaus priežiūros ir šėrimo.

Stresas per ceremoniją ir etikos klausimas

Triukšmas, minia žmonių, muzika, fotoaparatų blykstės – visa tai balandžiams gali kelti stresą ir diskomfortą. Anot ornitologo, bendroji taisyklė tokia: didelės ceremonijos paukščiams yra varginančios.

Tiesa, kai kurie paukščiai su augintojais reguliariai dalyvauja renginiuose, kuriuose yra paleidžiami, todėl prie situacijos būna labiau pripratę. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam dekoratyviniam balandžiui tokia patirtis bus lengva.

Kalbėdamas apie etiką, specialistas pažymi, kad balandžiai yra ūkiniai, veisiami paukščiai, turintys atskirą žiedavimo sistemą, ir jie nepatenka į laukinių paukščių apsaugos sistemą. Tai nekeičia fakto, kad už jų gerovę realiai atsakingi žmonės, kurie juos augina ir naudoja renginiuose.

Ką daryti radus baltą dekoratyvinį balandį

Jei gatvėje ar parke pastebėjote baltą dekoratyvinį balandį, jis gali būti nusilpęs po ilgesnio skrydžio. Tokiu atveju paukštis dažnai ieško vietos, kur galėtų pasislėpti ir atgauti jėgas.

Eksperto teigimu, pirmiausia verta pasirūpinti, kad paukščiui nenutiktų nieko blogo – kad jo neužpultų plėšrūnai, katės ar šunys. Taip pat galima duoti vandens ir stebėti, ar balandis atsigauna.

Pasak ornitologo, balandžiams atsigauti kartais prireikia kelių ar net keliolikos valandų – po to jie gali nuskrįsti patys. O planuojantiems vestuves specialistas siūlo apsvarstyti alternatyvas: gamtą stebėti natūralioje aplinkoje, o vietoj paukščių paleidimo rinktis, pavyzdžiui, išvyką paukščių stebėjimui.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *