NASA zondas „Voyager 1“, nuo 1977 metų skriejantis į kosmoso gilumas maždaug 61 100 kilometrų per valandą greičiu, netrukus pasieks dar vieną simbolinį rekordą – atstumą, vadinamą 1 šviesos diena.
Kaip skelbia NASA, tai įvyks 2026 metų lapkričio 18 dieną 10.16 UTC, kai „Voyager 1“ nuo Žemės skirs 25,9 mlrd. kilometrų. Tai yra toks atstumas, kurį šviesa įveikia per vieną parą.
Nors skaičius skamba labiau poetiškai nei praktiškai, jis gerai parodo, kokio masto atstumus per beveik penkis dešimtmečius įveikė nedidelis, automobilio dydžio aparatas. „Voyager 1“ buvo pirmasis žmonių sukurtas objektas, patekęs į tarpžvaigždinę erdvę.
Šis pasiekimas turi ir labai konkretų poveikį misijos kasdienybei: didėjant atstumui ilgėja ryšio delsa, todėl komandos ir atsako apsikeitimas užtrunka vis ilgiau.
Ryšys su zondu užtrunka dienas
1 šviesos dienos riba reiškia, kad signalui kelionė pirmyn ar atgal truks po parą. Vadinasi, norint išsiųsti komandą ir sulaukti atsakymo, realiai prireiks maždaug dviejų dienų.
„Jei aš išsiunčiu komandą ir pasakau „labas rytas, Voyager 1“ pirmadienį 8 valandą ryto, atsakymą gausiu trečiadienį maždaug 8 valandą ryto“, – CNN yra sakiusi projekto vadovė JPL Suzy Dodd.
Minint šį etapą NASA kviečia visuomenę po saulėlydžio 2026 metų lapkričio 17 dieną pasiųsti šviesos signalą į dangų – telefonu ar žibintuvėliu perduodant „V G R“ Morzės abėcėle.
Misija sensta, bet vis dar veikia
„Voyager 1“ pradinis tikslas buvo praskristi pro Jupiterį ir Saturną. Šiuos uždavinius aparatas įvykdė atitinkamai 1979 ir 1980 metais, tačiau misija tuo nesibaigė – zondas tęsė kelionę vis tolyn nuo Saulės sistemos.
Tiek „Voyager 1“, tiek jo „dvynys“ „Voyager 2“ iki šiol yra vieninteliai aparatai, kurie veikia už heliosferos ribų – už Saulės kuriamo dalelių ir magnetinių laukų „burbulo“.
Tačiau plutoniu maitinamas zondas pamažu netenka energijos. Pastaruoju metu NASA, siekdama pratęsti misiją, išjunginėja instrumentus vieną po kito.
Šiuo metu „Voyager 1“ dar veikia du prietaisai: magnetometras ir plazmos bangų posistemė, fiksuojanti silpnus elektromagnetinius tarpžvaigždinės erdvės signalus.
„Auksinis įrašas“ liks keliauti toliau
NASA tikisi, kad „Voyager 1“ su Žeme galės bendrauti iki 2030-ųjų pradžios, kol energijos atsargos galiausiai nukris žemiau minimalios ribos, reikalingos bet kokiai sistemai palaikyti.
Net ir nustojus siųsti duomenis, misija nesibaigs simboline prasme: abu „Voyager“ aparatai gabena vadinamąjį „Auksinį įrašą“ – paauksuoto vario diską su informacija apie Žemės gyvybę ir kultūrą.
Jame įrašyti pasisveikinimai daugiau nei 50 kalbų, gamtos garsai, muzika – nuo Ludwigo van Beethoveno iki Chucko Berry – ir pulsarų žemėlapis, turintis padėti nurodyti Žemės vietą, jei diskas kada nors būtų rastas.

Leave a Reply