Rusija tikėjosi galėsianti be atsako smogti Ukrainai, tačiau dabar sulaukia atsakomųjų veiksmų – Ukrainos pusė taikosi į agresorės logistiką. Ukrainos parlamento narys Mykola Davydiukas teigia, kad tokie smūgiai nesibaigs, o dalis Rusijos miestų nebegalės jaustis tarsi „už karo ribų“.
Kaip nurodoma portale „Komentari“, M. Davydiukas aiškina, jog karo dinamika keičiasi: atsakomieji smūgiai nukreipiami į infrastruktūrą ir grandines, kurios leidžia Rusijai tęsti puolamuosius veiksmus. Jo vertinimu, būtent todėl Rusijos logistika ir toliau liks taikiniu.
Šiame kontekste taip pat minimas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, gynęs Ukrainos smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje. Jis ragino pirmiausia kritikuoti Rusijos vykdomą terorą prieš civilius gyventojus.
Publikacijoje pateikiami ir kiti Ukrainos vidaus politikos akcentai: parlamente kalbama apie būtinybę skubiai rasti lėšų tiltų remontui ir apsaugai, į procesą labiau įtraukti verslą bei supaprastinti procedūras. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kogeneracinių įrenginių trūkumą ir sprendimus finansavimą pasirengimui žiemai nukelti į gruodį.
Kas pabrėžiama dėl smūgių Rusijos teritorijoje
M. Davydiukas išskiria mintį, kad atsakomieji veiksmai nukreipiami į Rusijos logistikos pajėgumus, o tai, jo teigimu, neišvengiamai paliečia ir platesnę teritoriją. Dėl to, anot jo, dalis miestų, kurie anksčiau galėjo jaustis nutolę nuo karo, tokio saugumo jausmo nebeturės.
Tuo pat metu B. Pistoriusas pabrėžia skirtį tarp smūgių kariniams objektams ir Rusijos atakų prieš civilius. Jo pozicija pateikiama kaip argumentas, kodėl Ukrainos veiksmai, nukreipti į karinius taikinius, vertinami kitaip nei atakos, kuriose nukenčia civiliai gyventojai.
Ukrainos parlamente – ir apie pasirengimą žiemai
Atskira publikacijos dalis skiriama praktiniams Ukrainos vidaus klausimams, kurie karo sąlygomis tampa dar jautresni. Parlamente akcentuojama, kad reikia skubiai finansuoti tiltų remontą ir jų apsaugą, o tam gali prireikti lankstesnių sprendimų ir spartesnių procedūrų.
Taip pat keliama problema dėl kogeneracinių įrenginių stokos ir kritikuojamas finansavimo atidėliojimas pasirengimui žiemos sezonui. Tai siejama su rizika, kad svarbūs sprendimai gali būti priimami per vėlai, kai infrastruktūros stiprinimo darbams lieka mažiau laiko.
Leave a Reply