Mozambike aptiktas durpių rifas: po vandeniu klesti buvusio senovinio miško liekanos

Written by

in

Prie Mozambiko krantų mokslininkai aptiko neįprastą ir gyvybe knibždantį povandeninį rifą, kuris, kaip manoma, susiformavo iš senovinio miško liekanų. Šis vadinamasis durpių rifas šiandien veikia kaip turtinga buveinė jūros organizmams, nors kadaise čia buvo sausuma su pelkėmis ir medžiais.

Mokslininkų aprašomas radinys yra prie Bazaruto salyno – sekliose, smėlingose pakrantės vandenyse. Kaip rašoma žurnale „Scientific Reports“ publikuotame tyrime, tokio tipo buveinės pasaulyje fiksuotos itin retai, o tropikuose tai gali būti pirmasis išsamiai ekologiškai ištirtas atvejis.

Durpių rifai susidaro tuomet, kai po vandeniu atsidūrusios medžių ir kitos organinės liekanos laikui bėgant suyra ir tampa anglies turtingu pagrindu jūros gyvybei. Smėlingoje pakrantėje toks tamsus, tvirtas „platformos“ tipo dugnas išsiskiria ir sukuria sąlygas įsikurti įvairiems organizmams.

Šie Mozambiko durpių rifai stebina ir biologine įvairove: nors juose nėra koralų, čia auga jūržolės, gyvena mikroalgės, kempinės, o taip pat aptikta įvairių bestuburių, žuvų, vėžlių ir net ryklių. Mokslininkai teigia, kad gyvybės gausa kai kuriais aspektais prilygsta greta esantiems koraliniams rifams.

Kaip paaiškėjo, rifas kadaise buvo miškas

Tyrėjai pasakoja, kad durpių jie iš pradžių neieškojo – dėmesį patraukė neįprastos tamsios, kietos dugno „salos“, ant kurių gausiai laikėsi jūros gyvūnai. Paimti mėginiai atskleidė, kad medžiagoje anglies kiekis gali siekti iki 40 proc. sausos masės, o tai rodo organinės kilmės pagrindą.

Rifo kilmė aiškinta radiokarboniniu datavimu: nustatyta, kad po vandeniu esančios struktūros gali būti susiformavusios prieš maždaug 300–5 000 metų. Tai siejama su vidurinio ir vėlyvojo holoceno laikotarpiu, kai vėliau kilęs jūros lygis užliejo pakrantes, pelkes ir miškus.

Pasak mokslininkų, šiandien buvęs miško „grindinys“ tapo savotišku darželiu jauniems gyvūnams ir mažesnėms rūšims. Kadangi rifai yra vos 2–4 metrų gylyje, dalis jų vietomis gali būti periodiškai atidengiama atoslūgio, o audros gali ardyti nuosėdas.

Kodėl durpių rifai svarbūs klimatui

Durpės paprastai siejamos su didele anglies sankaupa, tačiau durpių rifai dažnai lieka „nematomi“ klimato modeliuose ir pakrančių planavime. Viena priežasčių – tokias buveines sunku kartografuoti, nes smėlio sankaupos gali jas užkloti ar vėl atidengti.

Su tyrimu nesusijęs durpynų ekologas Richardas Lindsay atkreipia dėmesį, kad tarptautiniu mastu vis dar diskutuojama, kaip tiksliai apibrėžti durpes. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai anglies turtinga, suirusių organinių medžiagų masė, galinti veikti kaip reikšmingas anglies „sandėlis“.

Straipsnyje pateikiama ir iliustratyvi įžvalga: 30 centimetrų storio durpių sluoksnis vieno hektaro plote gali sukaupti tiek anglies, kiek hektaras atogrąžų miško. Būtent todėl svarbu suprasti, ar tokie rifai anglį kaupia, ar – priešingai – ją išskiria.

Kokios grėsmės kyla šiai buveinei

Durpių rifai pasaulyje aptikti nedaug kur – daugiausia Europoje, taip pat minima, kad panašių buveinių pėdsakų esama JAV ir Pietryčių Azijoje. Mokslininkai įspėja, kad jei tokie rifai ir toliau bus ignoruojami, juos gali pažeisti destruktyvios veiklos, pavyzdžiui, tralavimas ar su jūros dugnu susijusi pramonė.

Tyrėjai pripažįsta, kad kol kas dar nėra tiksliai įvertinę, kiek anglies šie rifai sukaupia ir kokia yra jų reali įtaka anglies ciklui. Jų teigimu, pirmas praktinis žingsnis būtų paprastas: durpių rifus įtraukti į pakrančių žemėlapius ir apsaugos planus, kad jie nebūtų prarasti dar iki galutinai suprantant jų vertę.

Durpių rifai Mozambiko Bazaruto salyne yra jūrų saugomoje teritorijoje – nacionaliniame parke. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien to gali nepakakti, jei tokios buveinės nebus atpažintos ir vertinamos kaip svarbi ekosistemos bei galimas anglies rezervuaras.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *