Namuose slypintis pavojus plaučiams: radono testas gali sumažinti ilgalaikę vėžio riziką

Written by

in

Nerūkyti – vienas svarbiausių žingsnių mažinant plaučių vėžio riziką, tačiau medikai primena: dalis grėsmių gali tykoti ir namuose. Viena jų – radonas, natūraliai susidarančios radioaktyvios dujos, kurios yra bekvapės, beskonės ir nematomos.

Kaip rašoma „EatingWell“, radonas JAV laikomas antra pagal dažnumą plaučių vėžio priežastimi, o tarp nerūkančiųjų – pagrindine. Skaičiuojama, kad vien Jungtinėse Valstijose radono poveikis siejamas su daugiau nei 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio per metus.

Radonas į būstus patenka iš grunto – skylant dirvožemyje esančiam uranui susidariusios dujos gali skverbtis pro pamatų įtrūkimus ir kitas nesandarias vietas. Patekęs į patalpas, radonas gali kauptis, ypač prastesnės ventiliacijos erdvėse.

Svarbiausia tai, kad radono koncentracijos „iš akies“ nepastebėsite – vienintelis būdas sužinoti, ar problema egzistuoja, yra atlikti testą. Jei nustatomi padidėję rodikliai, situaciją galima spręsti įrengiant radono mažinimo (mitigacijos) sistemą.

Kaip radonas didina plaučių vėžio riziką

Įkvėpus radono, radioaktyvios dalelės gali prisitvirtinti prie dulkių ir nusėsti plaučiuose. Ilgainiui jos skleidžia radiaciją, kuri gali pažeisti plaučių ląstelių DNR, didindama mutacijų ir plaučių vėžio riziką.

Riziką lemia du pagrindiniai veiksniai: radono lygis namuose ir tai, kiek ilgai žmogus yra veikiamas šių dujų. Kuo ekspozicija ilgesnė, tuo didesnė tikimybė, kad poveikis taps reikšmingas sveikatai.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nurodo, kad gyvenant namuose, kuriuose radono lygis siekia 4 pCi/L, niekada nerūkiusio žmogaus tikimybė susirgti plaučių vėžiu vertinama kaip 7 iš 1 000. Rūkant šis rodiklis, EPA vertinimu, didėja iki 62 iš 1 000.

Kodėl testas – vienintelis patikimas būdas

Radonas neturi kvapo ar skonio, todėl žmogus gali dešimtmečius gyventi būste su pavojingai didelėmis koncentracijomis to nė neįtardamas. Dėl to testavimas laikomas esminiu žingsniu norint įvertinti realią riziką.

Dažnai radono testas atliekamas naudojant specialų rinkinį: jis pristatomas į namus, o vėliau mėginys siunčiamas analizei. Testas ne tik parodo problemą, bet ir leidžia priimti sprendimą, ar reikia papildomų veiksmų.

Jei radono koncentracija laikoma padidėjusia (straipsnyje minima riba – 4 pCi/L ar daugiau), rekomenduojama kreiptis į specialistus dėl radono mažinimo sistemos įrengimo. Tokios sistemos paprastai naudoja vamzdyną ir ventiliatorių, kad dujos būtų ištraukiamos iš po pastato pagrindo ir saugiai išleidžiamos į lauką dar prieš patenkant į gyvenamąsias patalpas.

Medikų teigimu, tokia intervencija padeda sumažinti radioaktyvių dalelių kiekį patalpų ore, o kartu – ir ilgalaikę riziką. Pabrėžiama, kad radono poveikis yra kaupiamasis, todėl kuo anksčiau problema nustatoma ir pašalinama, tuo mažesnė bendro gyvenimo laikotarpio ekspozicija.

Kiti praktiniai patarimai plaučių sveikatai

Be radono testavimo, gydytojai akcentuoja ir kitus įpročius, mažinančius riziką plaučiams. Pirmiausia – mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo, nes rūkymas reikšmingai didina plaučių vėžio tikimybę, o kartu sustiprina ir kitų veiksnių, įskaitant radoną, žalą.

Taip pat rekomenduojama kiek įmanoma vengti oro teršalų – dulkių, cheminių aerozolių ar dūmų, ypač remonto, valymo darbų ar kitų situacijų metu, kai ore padaugėja smulkių dalelių.

Prie plaučių funkcijos palaikymo prisideda ir reguliari fizinė veikla, o sezoniškai išaugus kvėpavimo takų infekcijų rizikai – įprastos prevencinės priemonės, tokios kaip rankų higiena bei rekomenduojami skiepai. Jei žmogus yra dabartinis ar buvęs rūkalius, medikai pataria aptarti su gydytoju, ar jam tikslinga plaučių vėžio patikra.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *