Pridegęs emaliuotas ketaus puodas (vadinamasis „dutch oven“) dažnai reiškia vieną dalyką – ilgą ir varginantį šveitimą prie kriauklės. Tačiau bandymas palyginti kelis populiarius metodus parodė, kad švarų puodą galima susigrąžinti ir beveik be pastangų.
Kaip rašo „Serious Eats“, buvo sąmoningai pridegintas emaliuotas 6 kvartų talpos ketaus puodas ir išbandyti keturi internete dažniausiai minimi valymo būdai. Vertinta ne tik tai, kaip greitai pasišalina pridegęs sluoksnis, bet ir ar neatsiranda emalio matinimo ar įbrėžimų.
Tyrimo eiga buvo suvienodinta: to paties tipo pridegimas, tas pats aušinimas iki kambario temperatūros ir vienodi baigiamieji veiksmai (pradinis nugramdymas mediniu šaukštu, plovimas šiltu vandeniu su indų plovikliu ir nebraižančia kempine). Taip siekta objektyviau palyginti, kas iš tiesų veikia, o kas tik atrodo įspūdingai.
Geriausiai pasirodė paprasčiausias sprendimas – verdantis vanduo. Autoriaus teigimu, penkios minutės virimo leido nuvalyti pridegimus per maždaug dvi minutes lengvo šveitimo, nepaliekant pastebimų emalio pažeidimų.
Kaip buvo lyginami keturi metodai
Bandymui buvo naudota pomidorų pasta, kuri trumpai kaitinta ant didelės ugnies, kol puodo dugne susidarė juodas pridegęs sluoksnis. Vėliau puodas ataušintas, imituojant įprastą situaciją namuose, kai indai plaunami tik po vakarienės.
Išbandyti keturi variantai: indaplovės tabletės virinimas vandenyje, sodos virinimas, acto ir sodos kombinacija bei vien tik vandens virinimas. Po kiekvieno bandymo taikyta ta pati „pabaigos procedūra“ – kad skirtumai būtų aiškūs.
Rezultatai: kas veikė, o kas nuvylė
Paprasčiausias plovimas su muilu ir kempine (be jokio „gydymo“ prieš tai) pasirodė silpniausiai – net ir po kelių minučių intensyvesnio šveitimo dugne liko nemažai juodų apnašų.
Indaplovės tabletės metodas buvo pats greičiausias: po trumpo, švelnaus šveitimo puodas tapo švarus. Vis dėlto pats bandymo autorius pripažįsta, kad tokio valiklio virinimas puode kelia abejonių dėl ilgalaikio poveikio, net jei šį kartą matomos žalos nepastebėta.
Sodos virinimas taip pat buvo efektyvus – pridegimai pasišalino greitai, be akivaizdžių emalio pažeidimų. Tačiau paaiškėjo, kad analogišką rezultatą suteikė ir vien vandens virinimas, todėl soda šiuo atveju nebuvo būtina.
Silpniausiai pasirodė acto ir sodos derinys: nors putojimas gali atrodyti „aktyvus“, pridegęs sluoksnis liko dėmėtas, prireikė ilgesnio ir agresyvesnio šveitimo. Straipsnyje paaiškinama ir priežastis – rūgštis ir šarmas neutralizuoja vienas kitą, todėl prarandamos abiejų medžiagų naudingos savybės.
Ko geriau nenaudoti su emaliuotu ketumi
Valant emaliuotą ketų svarbu saugoti paviršių nuo braižymo. Gamintojo „Le Creuset“ priežiūros rekomendacijose įspėjama vengti metalinių šveistukų, metalinių indų ir stipriai abrazyvinių priemonių – jie gali subraižyti emalį.
Įbrėžimai ir atsilupimai yra ne vien kosmetinė problema: gamintojas nurodo nustoti naudoti puodą, jei vidinis emalis atskyla. Be to, pažeidus emalį, atsidengęs ketus gali pradėti rūdyti ir turėti kontaktą su maistu.
Paprastas būdas, kuris laimėjo
Geriausias scenarijus – sureaguoti kuo greičiau, kol pridegę likučiai dar nespėjo galutinai sukietėti. Pirmas žingsnis – leisti puodui atvėsti iki saugios temperatūros ir mediniu šaukštu nugramdyti atsilaisvinusias daleles.
Toliau siūloma užpilti tiek vandens, kad apsemtų pridegimą, ir pavirti apie penkias minutes. Atvėsus vandeniui – dar kartą perbraukti mediniu šaukštu ir pabaigti įprastu plovimu šiltu muiluotu vandeniu bei neabrazyvine kempine.
Išvada paprasta: kartais efektyviausias „triukas“ yra ne brangūs valikliai, o karštas vanduo ir šiek tiek kantrybės.
Leave a Reply