Mokslas prieš mitus: 10 populiarių „tiesų“, kuriomis vis dar tikime

Written by

in

Daugelis „akivaizdžių“ faktų, kuriuos kartojame nuo vaikystės, neatlaiko mokslo patikros – nuo šikšnosparnių regėjimo iki įsitikinimo, kad naudojame tik 10 proc. smegenų.

Lenkų publikacijoje apie mokslo ir mitų priešpriešą primenama, kad dalis klaidingų įsitikinimų išlieka ne dėl piktos valios, o todėl, kad juos nuolat kartoja populiarioji kultūra, filmai ar net kasdienė kalba.

Šie mitai dažnai skamba įtikinamai, nes paremiami supaprastintais paaiškinimais arba ryškiais vaizdiniais. Tačiau biologija, astronomija ir fizika daugeliu atvejų siūlo visai kitą – tikslesnį – atsakymą.

Svarbiausia tai, kad paneigiant mitus atsiranda ir praktiškai naudinga žinutė: suprasdami, kaip veikia gamta ar žmogaus kūnas, lengviau atsirenkame informaciją ir rečiau pasiduodame pseudomokslui.

Šikšnosparniai nėra akli

Vienas dažniausių stereotipų – kad šikšnosparniai visiškai nemato ir orientuojasi tik echolokacijos pagalba. Iš tiesų jie turi akis ir gali matyti.

Daugelio rūšių rega padeda orientuotis esant silpnam apšvietimui, o kai kurie šikšnosparniai pakankamai gerai susidoroja ir dienos šviesoje. Echolokacija išlieka itin svarbi, bet ji nėra vienintelis „navigacijos“ įrankis.

„Naudojame tik 10 proc. smegenų“ – mitas

Idėja, kad didžioji smegenų dalis yra tarsi „neišnaudota“, skamba viliojančiai ir maitina fantazijas apie paslėptus gebėjimus. Vis dėlto mokslinių įrodymų, patvirtinančių tokį teiginį, nėra.

Realybėje smegenys veikia nuolat – net miegant. Skirtingos sritys atlieka skirtingas funkcijas, o tai, kad ne viskas vienu metu dirba maksimaliai, nereiškia „neaktyvių 90 proc.“

„Tamsioji Mėnulio pusė“ – tik netikslus pavadinimas

Kasdienėje kalboje įsitvirtinęs posakis sudaro įspūdį, kad viena Mėnulio pusė niekada negauna Saulės šviesos. Iš tiesų abi Mėnulio pusės patiria dieną ir naktį.

Supainioti padeda tai, kad Mėnulis sukasi sinchroniškai: iš Žemės beveik visada matome tą pačią jo pusrutulį. Tad tiksliau būtų sakyti ne „tamsioji“, o „nematomoji“ Mėnulio pusė.

Jaučiai nepuola dėl raudonos spalvos

Įvaizdis, kad jautį išprovokuoja būtent raudona skraistė, – dar vienas populiarus supaprastinimas. Galvijai spalvas skiria ribotai, o raudona jiems nėra ypatingas dirgiklis.

Koridoje gyvūnas pirmiausia reaguoja į judesį – tai reiškia, kad panašią reakciją galėtų sukelti ir kitos spalvos audinys, jei jis būtų taip pat aktyviai judinamas.

Didžioji kinų siena plika akimi iš kosmoso „nesimato“

Dažnai kartojama legenda, esą Didžioji kinų siena yra vienintelis žmogaus sukurtas objektas, matomas iš kosmoso plika akimi. Tačiau siena, nors ir labai ilga, yra palyginti siaura ir spalviškai susilieja su aplinka.

Dėl to ją atskirti nuo kraštovaizdžio iš didelio atstumo labai sunku. Tuo tarpu dideli miestai, keliai ar didelio kontrasto plotai gali būti pastebimi kur kas lengviau.

Auksinės žuvelės atsimena ilgiau nei tris sekundes

Dar vienas gajus mitas – kad auksinių žuvelių atmintis trunka vos kelias sekundes. Tyrimai ir stebėjimai rodo, kad jos gali mokytis ir sieti signalus su, pavyzdžiui, maitinimo laiku.

Kai kurių stebėjimų duomenimis, tam tikra informacija žuvelėms gali išlikti atmintyje savaites ar net mėnesius, priklausomai nuo sąlygų ir užduoties pobūdžio.

Po mirties plaukai ir nagai nebeauga

Filmuose neretai kuriamas įspūdis, kad po mirties plaukai ir nagai toliau auga. Biologiškai tai neįmanoma, nes augimui reikalinga gyvų ląstelių veikla.

„Pailgėjimo“ efektą sukelia kūno audinių pokyčiai: oda po mirties netenka drėgmės, traukiasi ir atidengia didesnę plaukų ar nagų dalį.

Astrologija neturi patikimo mokslinio pagrindo

Astrologija dažnai painiojama su astronomija, nors tai visiškai skirtingos sritys. Astronomija remiasi stebėjimais ir mokslo metodais, o astrologija teigia, kad dangaus kūnų padėtis lemia žmogaus likimą.

Patikimų įrodymų, kad Zodiako ženklai leistų prognozuoti asmenybę ar ateities įvykius, iki šiol nepateikta. Populiarumą gali aiškinti Barnumo efektas, kai bendri teiginiai atrodo „taikliai“ pritaikyti konkrečiam žmogui.

Kameleonai keičia spalvą ne tik maskuotei

Manoma, kad kameleonas automatiškai „prisitaiko“ prie lapo ar šakos spalvos. Tačiau spalvos kaita atlieka daugiau funkcijų: padeda bendrauti, rodyti emocinę būseną, reaguoti į stresą ar temperatūrą.

Spalvos pokyčius lemia specializuotos odos ląstelės, įskaitant struktūras, kurios keičia šviesos atspindėjimą. Be to, kameleonai negali „pasidaryti“ bet kokios spalvos, o jų galimybės priklauso nuo rūšies.

Žaibas gali trenkti į tą pačią vietą ne kartą

Posakis, kad žaibas niekada netrenkia du kartus į tą pačią vietą, neteisingas. Žaibai dažniau smogia ten, kur sąlygos palankios iškrovai – pavyzdžiui, į aukštus statinius ar pavienius medžius.

Be to, vieną žaibo iškrovą gali sudaryti keli impulsai, einantys tuo pačiu keliu. Tad toje pačioje vietoje pakartotinis smūgis yra visiškai realus.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *