Prieš žiemą patikrinkite namus: šios smulkmenos gali nepastebimai didinti šildymo sąskaitas

Written by

in

Net ir nedidelis plyšys prie lango rėmo gali sukelti juntamą skersvėjį, o tada daugelis instinktyviai didina radiatorių temperatūrą. Tačiau problema dažnai slypi ne šilumos trūkume, o į patalpas patenkančiame šaltame ore.

Vėjuotą dieną verta ranka patikrinti, ar uždarius langus ir duris nejaučiate oro gūsių. Apžiūrėkite tarpines, įsitikinkite, kad varčia gerai priglunda – kartais užtenka pakeisti tarpines arba sureguliuoti apkaustus.

Svarbu nepainioti sandarinimo su ventiliacijos „uždarymu“. Sandarinant langus negalima užkimšti orlaidžių ar ventiliacijos grotelių – tinkama oro apykaita reikalinga tiek saugumui, tiek apsaugai nuo drėgmės.

Šilumą patalpose gali „vogti“ ir visai buitinės detalės: ilgos užuolaidos, dengiančios radiatorių, sofa, pristumta prie pat šildytuvo, ar dekoratyvinė radiatoriaus apdaila. Tuomet šiluma prasčiau sklinda, kambaryje vėsiau, nors radiatorius dirba intensyviai.

Radiatoriai: kliūtys, dulkės ir oras sistemoje

Jei radiatorius šyla netolygiai arba girdite burbuliuojančius garsus, priežastis gali būti oras šildymo sistemoje. Tokiu atveju užsukti termostatą „iki maksimumo“ problemos neišspręs.

Praverčia ir paprasti veiksmai: atitraukti baldus, pakelti ar patrumpinti užuolaidas, nedžiovinti ant radiatoriaus storų rankšluosčių. Taip pat naudinga išvalyti dulkes tarp radiatoriaus briaunų – jos trukdo efektyviai skleisti šilumą.

Jei manote, kad radiatorių reikia nuorinti, elkitės pagal instrukciją. Daugiabutyje saugiausia kreiptis į administratorių ar prižiūrėtoją – neatsargiai atsukus nežinomus vožtuvus galima užlieti patalpas.

Termostatas ne „pagreitina“, o nustato tikslą

Dalis žmonių įsitikinę, kad nustatę termostato ratuką į aukščiausią padėtį kambarį prišildys greičiau. Praktikoje termostatas dažniausiai reguliuoja tik siekiamą temperatūrą, o ne patalpos įšilimo greitį, todėl per aukštas nustatymas gali reikšti tiesiog nereikalingą perkaitinimą.

Dažnai svetainėje pakanka 20–22 laipsnių šilumos, o miegamajame – kiek mažiau. Vis dėlto vyresniems, mažiau judantiems ar sergantiems žmonėms gali reikėti šiltesnės aplinkos, todėl taupyti sveikatos sąskaita neverta.

Padėti gali termometras, pastatytas atokiau nuo lango ir radiatoriaus – taip matysite realią kambario temperatūrą, o ne „karščio zoną“ šalia šildytuvo.

Vėdinimas, izoliacija ir šilumos šaltinio priežiūra

Žiemą vėdinti būtina, tačiau svarbu, kaip tai darote. Jei langas paliekamas pravertas kelioms valandoms, šiluma nuolat išeina lauk, o šildymas dirba bandydamas kompensuoti kritimą.

Efektyvesnis būdas – kelioms minutėms plačiai atverti langą. Prieš tai verta prisukti radiatorių, o uždarius – grąžinti ankstesnį nustatymą: oras pasikeis, bet sienos ir baldai nespės smarkiai atvėsti.

Jeigu, nepaisant šildymo, nuolat šąlate prie vienos sienos, priežastis gali būti prasta pastato izoliacija arba šilumos tiltas. Drėgni kampai, rasojantys langai ar pelėsis taip pat yra signalai, kad problemos nereikėtų slėpti baldais ar blokuoti ventiliacijos – verčiau ieškoti priežasties su pastato prižiūrėtoju ar specialistu.

Nuosavų namų savininkams prieš didžiausius šalčius verta patikrinti katilo, šilumos siurblio ar kito šilumos šaltinio būklę. Apleista priežiūra, netinkami valdiklio nustatymai ar prastai parinktas darbo grafikas gali didinti kuro ar elektros sąnaudas.

Įrenginių ir dūmtraukių patikrą geriausia patikėti specialistams, o į dujų įrangą ar apsaugas savarankiškai nesikišti. Tačiau galima peržvelgti, ar programatorius nešildo pernelyg intensyviai, kai namuose nieko nėra.

Galiausiai verta išnaudoti ir natūralią šilumą: saulėtą žiemos dieną atidengti langus, o vakare užtraukti užuolaidas ar nuleisti roletes, kad mažėtų šalčio pojūtis nuo stiklo. Tik svarbu, kad užuolaidos neuždengtų radiatorių.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *