Daugiau nei 1,5 km gylyje Meksikos įlankoje mokslininkai, ieškoję galimos laivų nuolaužos, netikėtai rado keistą „šiukšlių lauką“ – dugne išsibarsčiusius baltus kubus ir surūdijusius daiktus.
2017 metais JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) komanda nuotoliniu būdu valdomu aparatu (ROV) tyrė sonarais užfiksuotą taikinį, kuris iš pradžių priminė nuskendusio laivo struktūrą.
Iš arti vaizdas pasirodė visai kitoks: smėlingoje lygumoje gulėjo įvairūs buities prietaisai, o šalia – tekstu pažymėta metalinė lentelė, apnešta smėliu ir oksidacijos sluoksniu.
Įrašuose buvo galima įžiūrėti tik fragmentus, pavyzdžiui, „To Operate“, „For Personal Safety“, „Problem Solving…“, tačiau didžioji dalis punktų liko neįskaitomi.
Ką iš tiesų rado giliavandenė ekspedicija
Vėliau komanda pamatė dar aiškesnį „paaiškinimą“: į dugną buvo nusileidęs susiglamžęs raudonas jūrinis konteineris, iš kurio šono byrėjo dar daugiau baltų „kubų“.
Paaiškėjo, kad tai – pamestas krovinys: šaldytuvai, šaldikliai, skalbyklės ir kiti stambūs buities prietaisai. O metalinė lentelė, panašu, buvo instrukcija, susijusi su skalbimu.
Vienas ekspedicijos narys, stebėdamas vaizdą, pajuokavo, kad „gręžimo ciklas, matyt, neveiks“ – įrašytose ROV transliacijos reakcijose girdimas ir komandos juokas.
Ant vieno prietaiso esą matytas lipdukas leido spėti, kad jis galėjo būti kilęs iš „General Electric“ buities technikos parko Luisvilyje (Kentukyje), tačiau pats radinys visų logistikos detalių neatskleidė.
Prarasti konteineriai jūroje – ne retenybė
NOAA nardymo suvestinėje pažymėta, kad netoliese aptikta ir daugiau prietaisų, išsibarsčiusių platesnėje teritorijoje – iš pradžių tai buvo palaikyta „nuolaužų lauku“.
Komanda svarstė, kad konteineris galėjo nukristi nuo laivo audringu oru. Toks scenarijus laikomas tikėtinu, nes prasti orai didina riziką prarasti dalį krovinio.
Pasaulio laivybos tarybos (World Shipping Council) duomenimis, kasmet jūrose prarandama nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1 000 konteinerių, palyginti su maždaug 280 mln. pervežamų.
Ekspedicijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į platesnę problemą: net ir dideliuose gyliuose galima rasti žmogaus veiklos pėdsakų, o kai kurie organizmai tokias konstrukcijas ilgainiui paverčia „namais“ – prie metalo tvirtinasi koralai ir hidroidai, o šešėliuose gali slėptis žuvys.
Kaip dirba ROV ir kodėl girdime mokslininkų reakcijas
Tokiose misijose ROV valdomas iš laivo, esančio vandens paviršiuje, o su laivu jį jungia ilgas kabelis – juo perduodamos komandos ir grįžta duomenys, įskaitant tiesioginį vaizdą.
Dėl to įrašų žiūrovai gali girdėti, kaip komanda realiu laiku komentuoja tai, ką mato. Šiuo atveju naudotas vaizdas buvo parengtas iš ekspedicijos metu fiksuotos medžiagos.
NOAA ši vieta buvo praminta „Deep Clean“ – pavadinimas taikliai atspindi ir netikėtą radinio pobūdį, ir kartu primena, kad „nepaliestos“ gelmės dažnai tokios nebėra.

Leave a Reply