CP v2

Tag: Giliavandeniai tyrimai

  • Mokslininkai Ramiajame vandenyne aptiko auksinius „medžius“: paaiškėjo, kas jie

    Mokslininkai Ramiajame vandenyne aptiko auksinius „medžius“: paaiškėjo, kas jie

    Ramiojo vandenyno gelmėse netoli Koko salos ir Kosta Rikos pakrantės mokslininkai aptiko neįprastą vaizdą: ryškiai geltonas, į medžius panašias struktūras, iškilusias iš uolėto dugno. Iš pirmo žvilgsnio jos priminė fantazijos pasaulio augalus, tačiau paaiškėjo, kad tai naujai aprašytas koralų giminaitis.

    Šis organizmas pavadintas Laurinque elenya. Kolonijos gali užaugti daugiau kaip metro aukščio, o šakotos formos „stiebai“ kyla iš jūros dugno 360–529 metrų gylyje, povandeninių kalnų rajone.

    Atradimas fiksuotas per 2019 ir 2023 metais vykusias giliavandenių ekosistemų ekspedicijas. Tyrėjai naudojo nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą SuBastian, leidusį filmuoti, tiksliai apžiūrėti bendrijas ir paimti mėginius iš šimtų metrų gylio.

    Greta geltonųjų kolonijų mokslininkai aptiko ir ištisus dugno plotus, beveik visiškai nuklotus vėžiagyvius primenančiomis trapiosiomis jūrų žvaigždėmis. Toks derinys, pasak ekspedicijų dalyvių, kūrė neįprastą kraštovaizdį ir tapo įkvėpimu pavadinimui, siejančiam formą su auksinio medžio įvaizdžiu.

    Didžiausia staigmena laukė laboratorijoje. Iš pradžių naujojo koralų giminaičio vietą giminystės medyje bandyta nustatyti pagal kelis įprastai taksonomijoje naudojamus genus, tačiau skirtingi genetiniai žymenys rodė prieštaringas kryptis.

    Todėl atlikta platesnė filogenominė analizė, apimanti šimtus genų. Ji parodė, kad Laurinque elenya nepatenka į jokią iki šiol aprašytą koralų šeimą, o artimiausi ryšiai su Eunicellidae tipo giminaičiais vis tiek yra pernelyg tolimi.

    Dėl ryškių anatominių ir genetinių skirtumų tyrėjai pasiūlė ne tik naują gentį, bet ir naują šeimą Laurinqueidae. Tokie atvejai biologijoje yra reti, nes šeimos lygmens taksonas paprastai apima daug anksčiau žinomą ir plačiau ištirtą įvairovę.

    Atradimas dar kartą primena, kiek mažai žinome apie vandenynų gelmes ir ypač apie giliavandenius povandeninius kalnus, kurių tyrimus riboja didelės sąnaudos ir techniniai iššūkiai. Vis dėlto būtent tokiose vietose dažnai aptinkami pažeidžiami koralų „sodai“, kurių sudėtingos struktūros suteikia prieglobstį ir maitinimosi erdves daugybei kitų rūšių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie ekosistemų „inžinieriai“ yra svarbūs ne vien biologinės įvairovės požiūriu. Koralų bendrijos jautrios dugno trikdymui, klimato kaitos poveikiui ir vandenyno chemijos pokyčiams, todėl nauji atradimai kartu tampa argumentu atsakingiau vertinti giliavandenių buveinių apsaugą.

  • „Steam“ įkūrėjas Gabe’as Newellas užsakė 760 mln. eurų laivą: ners iki 11 000 metrų

    „Steam“ įkūrėjas Gabe’as Newellas užsakė 760 mln. eurų laivą: ners iki 11 000 metrų

    Milžiniškas užsakymas Norvegijoje

    „Steam“ ir „Valve“ įkūrėjas Gabe’as Newellas per savo jūrinių tyrimų organizaciją „Inkfish“ pasirašė sutartį su Norvegijos laivų statytoju „VARD“ dėl naujo mokslinių tyrimų laivo statybos. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 760 mln. eurų.

    Laivas, žymimas kaip RV11000, būtų pritaikytas giliavandeniams darbams ir mokslinėms misijoms. Tai dar vienas signalas, kad technologijų milijardierius vis daugiau dėmesio skiria ne skaitmeninei pramogai, o okeanų tyrimams ir duomenų rinkimui.

    Ką galės RV11000?

    Pagal skelbiamas specifikacijas, RV11000 turėtų būti apie 162 metrų ilgio ir 28 metrų pločio. Laivas numatytas misijoms, kuriose svarbiausia ne prabanga, o techninės galimybės ir autonomija atviroje jūroje.

    Teigiama, kad jis bus pritaikytas jūros dugno kartografavimui, grunto mėginių ėmimui, povandeninių aparatų aptarnavimui bei nuotoliniu būdu valdomų robotų darbui iki 11 000 metrų gylio. Tokie gyliai prilygsta giliausioms pasaulio vandenynų įduboms, todėl realiai kalbama apie aukščiausio lygio giliavandenę platformą.

    „Nuo pat pradžių mokslininkų, laivų statytojų ir operatorių bendradarbiavimas užtikrino, kad projektas tiesiogiai atitinka mokslines ambicijas ir poreikius“, – sakė „Inkfish“ atstovas Stu Buckle.

    Nuo tylos režimo iki gyvenimo sąlygų

    Vienas labiausiai išskiriamų sprendimų – itin didelė baterijų sistema, kuri, kaip skelbiama, leis maždaug 12 valandų vykdyti tyliąsias mokslines operacijas. Tokiose misijose tai aktualu, nes triukšmas gali trikdyti akustinius matavimus ir jautrios įrangos darbą.

    Laive planuojamos vienvietės kajutės ir infrastruktūra iki 130 žmonių įgulai bei mokslininkams. Numatomos laboratorijos, biurai ir darbo erdvės, kad ekspedicijos galėtų vykti ilgai ir savarankiškai, negrįžtant į uostą dėl logistikos ar tyrimų grandinės pertrūkių.

    Ne vienintelis brangus projektas

    RV11000 užsakymas – ne vienintelė pastarojo meto Gabe’o Newello investicija. Anksčiau buvo skelbta, kad jis įsigijo superjachtą „Leviathan“, kurio vertė siekė apie 470 mln. eurų, o taip pat pranešta apie prabangų nekilnojamojo turto pirkinį Floridoje už maždaug 67 mln. eurų.

    Šie sprendimai rodo aiškią kryptį: nuo žaidimų industrijos simbolio iki žmogaus, kuris savo kapitalą nukreipia į giliavandenę infrastruktūrą, duomenų rinkimą ir mokslinių ekspedicijų pajėgumų didinimą. Okeanų tyrimai pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojami kaip sritis, kurioje dar likę daug nežinomų zonų, o pažangi technika ir dideli biudžetai tampa lemiamu veiksniu.

  • Atokia Indijos vandenyno zona slėpė didžiausią banginių kapinyną: kaulams – 5,3 mln. metų

    Atokia Indijos vandenyno zona slėpė didžiausią banginių kapinyną: kaulams – 5,3 mln. metų

    Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrinėjusi pietrytinę Indijos vandenyno dalį, aptiko tai, ką patys vadina išskirtiniu radiniu: didžiausią iki šiol žinomą banginių fosilijų sankaupą. Atrasta vadinamojoje Diamantinos zonoje – giliavandenių lūžių ir įdubų sistemoje, kuri laikoma viena sunkiausiai pasiekiamų Žemės vietų.

    Ši teritorija driekiasi kelių kilometrų gylyje, vietomis nusileidžiant iki daugiau nei 7 000 metrų. Ten vyrauja beveik visiška tamsa, temperatūra artima 0 laipsnių Celsijaus, o slėgis šimtus kartų didesnis nei paviršiuje, todėl tyrimams reikalinga specializuota technika.

    2023 metais ekspedicija pasitelkė pilotuojamą batiskafą „Fendouzhe“, skirtą ekstremaliems gyliams, ir atliko 32 nėrimus. Iš pradžių tikėtasi aptikti pavienių skeletų, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius: užfiksuotos 476 vietos su banginių fosilijomis ir dar penkios šiuolaikinės vietos, kur neseniai nugaišusių gyvūnų liekanos tapo gyvybės židiniais.

    Tokie į dugną nusileidžiantys banginių kūnai giliavandeniams ekosistemoms yra ypač svarbūs, nes sukuria vadinamuosius kritusių banginių „oazes“. Pirmiausia prie liekanų susitelkia maitėdos, vėliau darbą perima bakterijos, o ilgainiui net kaulai tampa buveine specializuotiems organizmams, todėl maisto ir energijos šaltinis gali veikti dešimtmečius.

    Diamantinos zonoje ant liekanų ir aplink jas mokslininkai stebėjo įvairius giliavandenius organizmus, įskaitant medūzas, hidroidus, jūrų agurkus, moliuskus ir vėžiagyvius. Tai sustiprina prielaidą, kad net atšiauriausiose vietose gyvybė gali klestėti, jei atsiranda stabilus maistinių medžiagų šaltinis.

    Milijonų metų senumo kaulai

    Ypatingą įspūdį paliko fosilijų amžius: analizės parodė, kad seniausios liekanos siekia apie 5,3 milijono metų. Tai reiškia, kad dalis rastų banginių gyveno gerokai anksčiau, nei Žemėje atsirado žmogus, o pats regionas ilgą laiką galėjo veikti kaip natūrali sankaupos vieta.

    Tarp fosilijų aptikta ir šiuolaikinėms grupėms priskiriamų banginių, ir visiškai išnykusių formų. Vienu reikšmingiausių radinių įvardytas naujai aprašytas rūšies pavadinimas „Pterocetus diamantinae“, papildantis žinias apie banginių evoliuciją ir jų paplitimą skirtingais geologiniais laikotarpiais.

    Kodėl liekanos susitelkė vienoje vietoje?

    Mokslininkus sudomino ne tik fosilijų kiekis, bet ir neįprastai didelė jų koncentracija. Viena iš hipotezių teigia, kad ši vieta milijonus metų galėjo būti banginių migracijos ir maitinimosi koridoriuje, todėl čia natūraliai dažniau atsidurdavo nugaišę gyvūnai.

    Kita svarbi detalė – dugno reljefas: piltuvo formos įdubos galėjo veikti kaip savotiškos spąstai, nukreipiantys į dugną krentančius kūnus į tą pačią zoną. Be to, palyginti mažas nuosėdų kaupimosi greitis galėjo padėti kaulams išlikti neįprastai geros būklės labai ilgą laiką.

    Tyrėjai neatmeta, kad panašių „kapinynų“ gali būti ir kitose pasaulio vietose, tačiau jų aptikimą riboja menkas giliavandenių teritorijų ištirtumas. Kuo sparčiau tobulėja giliavandenių tyrimų technologijos, tuo didesnė tikimybė, kad tokios sankaupos bus atrastos ir kituose vandenynų regionuose.

  • Kinija baigė rekordinį eksperimentą: 537 dienas bandė medžiagas 11 000 metrų gylyje

    Kinija baigė rekordinį eksperimentą: 537 dienas bandė medžiagas 11 000 metrų gylyje

    Kinija pranešė užbaigusi išskirtinį, realiomis sąlygomis vykdytą medžiagų atsparumo korozijai bandymą. Eksperimentas truko 537 dienas ir buvo atliktas maždaug 11 000 metrų gylyje, kur vyrauja vienos ekstremaliausių sąlygų Žemėje.

    Tokio gylio aplinkoje derinasi milžiniškas slėgis, žema temperatūra, didelis druskingumas ir ribotas deguonies kiekis. Būtent šie veiksniai spartina kai kurių lydinių, dangų ir konstrukcinių elementų irimą, o laboratorinės simuliacijos ne visada tiksliai atkuria realų poveikį.

    Projektą vykdė su laivų statyba ir jūrinėmis technologijomis siejama Kinijos valstybinė pramonės grupė „CSSC“. Pagrindinis tikslas buvo surinkti duomenis vietoje, stebint, kaip skirtingos medžiagų grupės elgiasi ilgą laiką veikiamos giliavandenių sąlygų.

    Bandymuose naudotos kelios kategorijos: geležies ir spalvotųjų metalų lydiniai, įvairios funkcinės apsauginės dangos, anodinės katodinės apsaugos elementai bei nemetalinių, plūdrumą suteikiančių medžiagų pavyzdžiai. Pasak projekto rengėjų, dalis mėginių jau rodo irimo požymius, o kiti išliko stabilūs, todėl svarbiausia taps detali laboratorinė analizė po iškėlimo.

    Gauti rezultatai svarbūs kuriant giliavandenę įrangą, kurioje gedimų kaina yra itin didelė: nuo povandeninių robotų ir sensorių iki kabelių, jungčių bei tyrimų platformų. Realių bandymų duomenys padeda tiksliau parinkti medžiagas, apsaugines dangas ir konstrukcinius sprendimus, taip mažinant eksploatacijos riziką ir priežiūros kaštus.

    Korozija jūroje aktuali ne tik mokslo tyrimams, bet ir pramonei, ypač ten, kur įranga dirba dešimtmečiais. Kinija nurodo, kad projekto metu tobulintos apsauginės dangos gali praversti naftos ir dujų gavybos infrastruktūroje bei giliavandeniame kasime, kur medžiagų patvarumas lemia tiek saugą, tiek investicijų grąžą.

    Pastaraisiais metais vis daugiau šalių investuoja į giliavandenių technologijų vystymą, nes auga poreikis patikimai stebėti vandenynus, užtikrinti infrastruktūros saugumą ir plėsti jūrinių resursų panaudojimą. Todėl ilgalaikiai bandymai itin dideliame gylyje laikomi vienu iš nedaugelio būdų gauti patikimą, inžinerijai pritaikomą informaciją.

  • Kinija nuleido į vandenį milžinišką giliavandenę platformą: JAV įžvelgia strateginį signalą

    Kinija Šanchajuje nuleido į vandenį naują didelio masto pusiau panardinamą mokslinių tyrimų platformą, skirtą darbui giliuose vandenyse. Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad objektas projektuojamas veikti iki 10 000 metrų gylyje ir ilgą laiką apgyvendinti didelę tyrėjų komandą.

    Kinijoje projektas oficialiai vadinamas giliavandene visų oro sąlygų plaukiojančia tyrimų įranga, o neoficialiai pramintas plaukiojančia sala. Pranešimuose teigiama, kad platforma galės priimti iki 238 žmonių keliems mėnesiams, o maksimalus autonominis veikimo laikas siektų apie keturis mėnesius.

    Platformą kuria Šanchajaus Dziaotongo universitetas, o pati konstrukcija yra dviejų korpusų, pusiau panardinama, panaši į naudojamas jūrinėje energetikoje. Tokia schema leidžia greičiau pasiekti darbo rajoną, o atvykus stabilizuotis balastinėmis sistemomis ir tiksliai išlaikyti poziciją.

    Pagal skelbiamus parametrus, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo objektų: vandentalpa nurodoma apie 78 000 tonų, o virš vandens kylanti dalis prilyginama maždaug 30 aukštų pastatui. Denio plotas lyginamas su dviejų futbolo aikščių dydžiu, o tai rodo ambicijas sutalpinti ne tik laboratorijas, bet ir sudėtingą nuleidžiamąją įrangą.

    Projekte numatytos šešios laboratorijos ir vadinamasis mėnulio baseinas, per kurį į vandenį saugiai leidžiami prietaisai ir robotika. Skelbiama, kad per šį angą būtų galima nuleisti iki 300 tonų įrangą, o darbinis nuleidimo gylis siektų iki 6 000 metrų.

    Kinijos mokslininkai platformos paskirtį sieja su vandenynų tyrimais, taifūnų prognozavimu, klimato kaitos stebėsena ir povandeninių ekosistemų analize. Tokios sistemos dažnai naudojamos ir dugno geologijai bei išteklių paieškai, todėl reikšmingos tiek akademiniams tyrimams, tiek pramoniniams poreikiams.

    Vis dėlto būtent platus funkcijų spektras ir sukelia papildomą dėmesį Vašingtone. JAV karinis jūrų laivynas ir dalis analitikų giliavandenius tyrimus vertina kaip sritį, kurioje civilinės ir karinės technologijos persidengia: jūros dugno kartografavimas gali būti svarbus povandeninių laivų navigacijai, ryšių kabelių maršrutų supratimui bei povandeninių stebėsenos sistemų plėtrai.

    Ekspertai pažymi, kad modernios okeanografinės platformos, ypač galinčios ilgai veikti autonomiškai ir valdyti sunkią nuleidžiamąją įrangą, suteikia pranašumą renkant duomenis apie dugno reljefą ir akustines sąlygas. Tokie duomenys praverčia ir mokslui, ir saugumui, todėl panašūs projektai dažnai vertinami ne vien per tyrimų, bet ir per geopolitikos prizmę.

    Pagal viešai minimus planus, statybos darbai dar tęsiami, o projekto užbaigimas numatomas apie 2030 metus. Iki tol laukiama daugiau detalių apie bandymus, realias eksploatacines galimybes ir tai, kokiose jūrose bei kokiems tikslams platforma bus pirmiausia naudojama.