Tai, kas atsiduria mūsų pirkinių krepšelyje, daro didžiulę įtaką ne tik šventinių pusryčių skoniui, bet ir savijautai. Balta dešra, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas produktas, kartais gali slėpti gausybę priedų arba, geriausiu atveju, būti „praskiesta“ vandeniu ir kvietinėmis skaidulomis vietoj kokybiškos mėsos. Kaip nepasiduoti rinkodaros triukams ir išsirinkti natūralesnį produktą?
Pirmas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį renkantis baltą dešrą, yra jos atspalvis. Natūrali pilkšva spalva neturėtų kelti įtarimų – priešingai, ji dažnai rodo, kad produktas nebuvo chemiškai apdorotas ir į jį nebuvo pridėta dirbtinių priedų, pavyzdžiui, nitritinės druskos ar dažiklių. Pilkšvas tonas atsiranda dėl žalios kiaulienos ir prieskonių, tokių kaip mairūnas ar česnakas. Pastebėjus žalsvų ar rusvų dėmelių, nebūtina panikuoti – tai gali būti natūralus oksidacijos poveikis, kuris paprastai neturi įtakos skoniui ar kokybei.
Vis dėlto pernelyg rausva balta dešra gali reikšti, kad naudota nitritinė druska ar konservantai. O kreminis atspalvis neretai atsiranda dėl pridėtų fosfatų: jie sukuria sultingumo įspūdį, tačiau iš tiesų dešra gali būti „pripumpuota“ vandens ir po virimo prarasti aromatą. Todėl geriausia rinktis produktus su trumpa, aiškia sudėtimi – mėsa, natūralūs prieskoniai ir žarnelė. Ilgas ingredientų sąrašas turėtų paskatinti būti atsargesniems.
Svarbi ne tik spalva, bet ir struktūra. Kokybiška balta dešra neturėtų būti želė pavidalo ar lipni: paspaudus ji gali šiek tiek įdubti, bet neturi irti. Aiškiai matomi mėsos gabalėliai dažniausiai rodo natūralesnį produktą, o jei dešra labiau primena vientisą maltinį, ryškaus skonio tikėtis neverta.
Geriausia baltą dešrą pirkti sveriamą, kad būtų galima įvertinti jos spalvą, kvapą ir tekstūrą. Vakuuminė pakuotė kartais iškreipia vaizdą: plastikas, šaldytuvo apšvietimas ir susikaupęs kondensatas gali maskuoti tikrąją produkto išvaizdą. Prie prekystalio verta paklausti pardavėjo, ar dešra gaminta vietoje, ar atvežta iš perdirbimo įmonės, ir pasidomėti sudėtimi.
Įsigijus dešrą, ją laikykite vėsiai, inde, kuris leistų mėsai „kvėpuoti“. Po virimo spalva gali šiek tiek pašviesėti – tai natūrali mėsos reakcija į šiluminį apdorojimą. Rusvos dėmelės ant paviršiaus nebūtinai reiškia, kad produktas sugedęs: taip gali veikti prieskoniai. Virimo vanduo turėtų būti šiek tiek drumstas, balkšvas ir kvepėti prieskoniais – tai dažnai rodo, kad dešra šviežia. Tačiau jei vanduo tampa gleivėtas arba ima nemaloniai dvokti, geriau nerizikuoti ir tokio produkto netiekti ant stalo.
Leave a Reply