Po ankstesnių patirčių tokiose vietose kaip populiarus „U Fryzjera“ nusprendėme patikrinti, ką siūlo restoranas „Bajgiel“. Per šeimos pietus išbandėme patiekalų kortelę, atkreipdami dėmesį į ingredientų kokybę, porcijų dydį ir galutinę sąskaitą.
Restorano „Bajgiel“ meniu gana tiksliai atspindi Lenkijos aškenazių žydų kulinarines tradicijas, kurių mitybą stipriai formavo košerinės taisyklės ir vietoje prieinami produktai. Kortelėje vyrauja lėto troškinimo ir kepimo paukštienos riebaluose metodai. Tai gerai matyti iš žąsienos, patiekiamos tradiciniuose riebaluose – šis ingredientas žydų namuose dažnai pakeisdavo neleidžiamą kiaulieną.
Tokie patiekalai kaip čolentas – sotus jautienos, pupelių ir kruopų troškinys – tiesiogiai siejasi su šabo tradicija ruošiant maistą taip, kad jis išliktų šiltas daugelį valandų. Tuo tarpu cimesas, kuriame ėriena derinama su saldesniais akcentais, yra būdingas šiai virtuvei pavyzdys, kai sūrūs skoniai susipina su desertinėmis natomis. Pasiūlą papildo tradiciniai miltiniai gaminiai, tokie kaip maca ar farfeliai (smulkūs virtinukai), kurie ištisoms kartoms buvo sotus kasdienės mitybos pagrindas buvusiuose štetluose, tarp jų ir Kazimieže Dolnyje.
Sekmadienio popietė Kazimieže Dolnyje dažniausiai reiškia turistų spūstis, o kartu – ir ilgesnį laukimą, kol atsiras laisvas staliukas. Vis dėlto restorane „Bajgiel“, nepaisant didelio judėjimo, vietą gavome iš karto. Interjeras dera su miestelio istorine atmosfera, o tai natūraliai papildo čia siūlomą aškenazišką virtuvę.
Aptarnavimas „Bajgiel“ paliko gerą įspūdį: net ir esant nuolatinei svečių kaitai, patiekalai ant stalo atsirado gana greitai. Porcijos – nei per didelės, nei per mažos: sotumo užteko visiems, bet po pietų nereikėjo „atsikvėpti“ nuo pernelyg gausaus maisto. Tiesa, verta žinoti, kad meniu sudarytas moduliškai – garnyrai ir salotos apmokami atskirai, todėl tai gali turėti įtakos galutinei sumai.
Mūsų užsakymas atspindėjo pagrindines restorano kortelės kryptis. Rinkomės žąsies krūtinėlę, keptą žąsų riebaluose (59 zl), kurią papildė farfeliai (13 zl). Mėsa buvo paruošta taisyklingai – minkšta, švelni, o farfeliai tapo neutraliu fonu ryškesniam, riebesniam skoniui. Taip pat užsisakėme jautienos čolentą (47 zl) ir prie jo – macą (6 zl). Patiekalas buvo sodraus skonio, jautiena minkšta, o prieskoniai subalansuoti, neleidžiant išsiskirti vienam ingredientui.
Dar vienas pasirinkimas – cimesas su ėriena (62 zl), patiektas su moliūginiais bulvių kukuliais (18 zl). Ėriena, kaip ir kiti ragauti mėsos patiekalai, buvo itin trapi ir lengvai kramtoma. Moliūgo skonis kukuliuose buvo aiškiai juntamas, o pats garnyras gerai derėjo su mėsos padažu. Bendra degustacijos išvada – teigiama: patiekalai pagardinti su saiku, o mėsa apdorota pakankamai ilgai, todėl maloni tekstūra tikrai išlaikoma.
Nors dažnai sakoma, kad Kazimiežas Dolnyje yra brangus, mūsų sąskaita parodė, kad kokybiškai papietauti galima už protingą kainą. Už tris asmenis sumokėjome 232 zl. Į šią sumą, be pagrindinių patiekalų ir priedų, įėjo vietinis alus (17 zl) ir obuolių sultys (10 zl). Įvertinus vietos reputaciją, ingredientų kokybę ir turistinę lokaciją, tokia kaina atrodo pagrįsta.
Leave a Reply