Dažniausiai kotletai paniruojami pagal trijų žingsnių schemą: pirmiausia apvoliojami kvietiniuose miltuose, tada merkiami į išplaktą kiaušinį ir galiausiai apvoliojami džiūvėsėliuose.
Nors daugelyje namų šis būdas laikomas „klasika“, jis ne visada pasiteisina. Kai kuriais atvejais miltų sluoksnis gali prisidėti prie nemalonios, guminės kotletų tekstūros.
Auksinės kopūsto „kopertėlės“ su bulvių įdaru – alternatyva balandėliams ir krokietams
Jeigu mėgstate tradicinius patiekalus, verta išbandyti ir jų variaciją. Vietoje įprastų balandėlių ar krokietų galima paruošti auksines „kopertėles“ iš kopūsto lapų su bulvių įdaru.
Tokie ryšeliai iš virtų kopūsto lapų ir kvapnaus bulvių, svogūnų bei prieskonių įdaro, lengvai apkepinti keptuvėje iki auksinės spalvos, gali tapti puikiu pagrindiniu patiekalu arba garnyru prie mėsos. Išorėje jie būna traškūs, viduje – minkšti ir sotūs, todėl tinka tiek kasdieniams pietums, tiek šventiniam stalui.
Kodėl kotletai gaunasi guminiai?
Priešingai, nei dažnai manoma, miltai paniruojant kotletus nėra būtini, o kartais net gali sugadinti rezultatą. Kvietiniai miltai, naudojami kaip pirmasis sluoksnis, po kepimo gali lemti kietesnę, guminę kotleto konsistenciją.
Susilietę su drėgna mėsa, miltai sudaro lipnų, vientisą sluoksnį, kuris kaitinamas sukietėja. Be to, paniruotėje užsilaikanti drėgmė ir garai trukdo mėsai tinkamai kepti – ji labiau troškinasi, o ne skrunda. Dėl to kotletų struktūra tampa elastinga ir „guminė“, ypač jiems atvėsus.
Ne tik miltai
Vis dėlto miltai ne visada yra vienintelė nesėkmės priežastis. Guminė kotletų tekstūra dažnai atsiranda ir dėl per žemos kepimo temperatūros, per storo paniruotės sluoksnio arba kepimo po dangčiu.
Uždengus keptuvę, joje kaupiasi garai, todėl mėsa vietoje kepimo ima troškintis. Norint, kad kotletas būtų sultingas ir minkštas viduje, o išorėje – traškus, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į paniruotę, bet ir į kepimo techniką.
Traški kotletų plutelė be miltų
Atsisakius miltų sluoksnio, labiau atsiskleidžia kiaušinio ir džiūvėsėlių derinys, kurio visiškai pakanka gerai tekstūrai išgauti. Kiaušinis sudaro ploną, elastingą sluoksnį, kuris kepant sutvirtėja ir nesulaiko perteklinės drėgmės, o džiūvėsėliai suteikia traškumą ir auksinę spalvą, nepakeisdami mėsos struktūros.
Taip paruoštas kotletas viduje lieka minkštas ir sultingas, o išorėje – maloniai traškus.
Kaip paruošti traškius kotletus?
Gaminimo procesas nedaug skiriasi nuo įprasto. Pirmiausia nugarinę ar kitą pasirinktą mėsos gabalą supjaustykite riekelėmis ir išmuškite iki maždaug 0,5–1 cm storio. Tuomet mėsą nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, kad pašalintumėte perteklinę drėgmę.
Kiaušinį gerai išplakite su žiupsneliu druskos, o jei norite – įberkite pipirų ar kitų prieskonių. Kiekvieną kotletą kruopščiai apvoliokite kiaušinyje – šiuo atveju jis veikia kaip natūralūs „klijai“ džiūvėsėliams.
Tada kotletą apvoliokite džiūvėsėliuose, lengvai prispauskite, kad jos gerai prikibtų, o perteklių atsargiai nukratykite. Keptuvėje įkaitinkite pakankamą kiekį riebalų – svarbu, kad jie būtų gerai įkaitę, bet nepradėtų degti.
Kotletus kepkite iš abiejų pusių, kol įgaus auksinę spalvą ir traškią plutelę. Keptuvės geriau neuždengti, kad nesikauptų garai ir mėsa nebūtų troškinama. Taip paruošti kotletai bus sultingi viduje ir maloniai traškūs išorėje.
Leave a Reply