Smulki detalė, dėl kurios lašiniai sugrįžta į virtuvę: gydytojai paaiškino, ar jie tikrai kenkia

Kokia lašinių maistinė vertė

Lašiniai ir iš jų išlydyti kiaulienos riebalai sudėtyje paprastai turi panašų kiekį sočiųjų ir mononesočiųjų riebalų, o angliavandenių beveik neturi. Dėl to šis produktas neretai pasirenkamas laikantis mažai angliavandenių turinčių mitybos planų, įskaitant ketogeninę mitybą.

Lašiniuose esantys riebalai padeda organizmui įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K. Šie vitaminai svarbūs imuninei sistemai, odos, plaukų ir nagų būklei bei regėjimui.

Be to, riebesnis maistas gali suteikti ilgesnį sotumo jausmą, todėl kai kuriems žmonėms sumažėja noras užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų.

Kiaulienos riebaluose taip pat randama konjuguotos linolo rūgšties (CLA). Kai kurie moksliniai tyrimai šią medžiagą sieja su galimu teigiamu poveikiu organizmui, pavyzdžiui, medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių sistemos būklei bei imunitetui. Visgi šios savybės dar aktyviai tiriamos.

Kokie lašinių riebalų tipai egzistuoja

Prekyvietėse ir parduotuvėse galima rasti kelias lašinių riebalų rūšis.

Išlydyti lašinių riebalai

Jie gaunami lėtai kaitinant kiaulienos riebalus. Taip susidaro pusiau minkšti kulinariniai riebalai, tinkantys kepti, ruošti orkaitėje ar troškinti.

Rafinuoti lašinių riebalai

Šis produktas papildomai išvalomas nuo priemaišų ir kvapų. Jis gali būti dezodoruojamas arba balinamas, o tai paprastai pailgina galiojimo laiką.

Inkstų lašinių riebalai

Vieni kokybiškiausių laikomi riebalai, gaunami iš riebalų aplink kiaulės inkstus. Jie beveik neturi kvapo, yra balti, kreminės tekstūros, todėl dažnai naudojami kepiniams.

Lašinių riebalus galima pasigaminti ir namuose: pakanka lašinius supjaustyti mažais gabalėliais ir lėtai tirpinti ant silpnos ugnies.

Kuo lašinių riebalai skiriasi nuo augalinių aliejų

Daugelį dešimtmečių vyravo nuomonė, kad gyvūniniai riebalai smarkiai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio. Iš dalies ši pozicija rėmėsi XX amžiaus vidurio tyrimais.

Tačiau šiuolaikiniai moksliniai darbai vis dažniau pabrėžia, kad ryšys tarp sočiųjų riebalų ir širdies ligų yra gerokai sudėtingesnis. Kai kurie tyrėjai net ragina peržiūrėti senesnes mitybos rekomendacijas.

Vienas dažniausiai minimų lašinių riebalų privalumų – jų atsparumas karščiui. Kaitinami jie oksiduojasi mažiau nei kai kurie augaliniai aliejai, kuriuose gausu polinesočiųjų riebalų. Dėl to lašinių riebalai neretai laikomi pakankamai stabiliais kepimui ar ruošiant maistą orkaitėje.

Ar lašinių riebalus galima laikyti naudingais

Specialistai pabrėžia, kad nė vieni riebalai nėra absoliučiai „naudingi“ ar „kenksmingi“ – svarbiausia yra kiekis ir bendras mitybos balansas.

Saikingai vartojami lašinių riebalai gali būti įvairios mitybos dalis, ypač jei jie naudojami kaip kulinariniai riebalai patiekalams gaminti, o ne kaip pagrindinis riebalų šaltinis racione.