Daugelis daro klaidą: ar tikrai saugu valgyti sudygusias bulves ir ką būtina pašalinti

Kodėl bulvės pradeda dygti

Po derliaus nuėmimo bulvės kurį laiką būna fiziologinės ramybės būsenoje. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, neleidžiantis gumbams iškart sudygti po subrendimo.

Artėjant pavasariui dažniau pakyla temperatūra ir padidėja oro drėgmė. Tai tampa signalu gumbų akutėms „prabusti“. Tuomet suaktyvėja augimą skatinantys hormonai, o bulvė pradeda ruoštis dygimui.

Gumbe esantis krakmolas ima skaidytis į cukrus – tai „kuras“ dygstantiems daigams. Akutės pradeda intensyviai dalytis, susiformuoja šviesūs ar balti ūgliai, kurie šviesoje vėliau gali pažaliuoti.

Kur bulvės sudygsta greičiausiai

Bulvės paprastai greičiau sudygsta šiltesnėmis sąlygomis, todėl norint sulėtinti šį procesą, jas verta laikyti vėsesnėje vietoje.

Daigai atsiranda ne tik dėl dauginimosi – tai ir augalo apsaugos mechanizmo dalis. Bulvės natūraliai turi glikoalkaloidų – toksinių medžiagų, skirtų apsisaugoti nuo kenkėjų ir bakterijų. Pačiame bulvės minkštime jų paprastai būna nedaug, todėl jis dažniausiai nekelia pavojaus.

Tačiau daiguose glikoalkaloidų koncentracija gerokai didesnė – ypač solanino ir chakonino. Šios medžiagos ir yra skirtos atbaidyti nepageidaujamus kenkėjus.

Ar sudygusios bulvės yra kenksmingos

Bulvių daigų valgyti nereikėtų, tačiau pats faktas, kad bulvė pradėjo dygti, dar nereiškia, jog ji automatiškai netinkama maistui.

Daigams augant, juose daugėja toksinų, kurie gali sukelti virškinamojo trakto negalavimus. Suvalgę daigų žmonės taip pat gali apsinuodyti.

Dėl to daigus visada reikia pašalinti ir išmesti. Kol bulvė nėra pažaliavusi, ją paprastai galima valgyti. Jei bulvė tik pradėjo dygti, o jos odelė išlieka tvirta, neapvytusi ir be raukšlių, ji dažniausiai dar tinkama vartoti.

Pažaliavusi odelė – dar vienas ženklas, kad bulvėje gali būti padidėjęs toksinų kiekis. Taip nutinka todėl, kad šviesoje kartu su chlorofilu dažniau susidaro ir daugiau glikoalkaloidų.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į kitus gedimo požymius: minkštą ar košės konsistenciją, raukšlėtą odelę, drėgmę, nemalonų kvapą. Tokias bulves reikėtų išmesti.