Dilgėlės geliančių lapų daugelis prisimena nuo vaikystės, tačiau ne visi žino, kad šiame augale slypi kur kas daugiau nei nemalonus dilgčiojimas. Dilgėlė nuo seno naudojama kaip vaistinis augalas: iš jos verdamos sriubos, gaminami nuovirai, o populiariausias būdas – sveikatai palanki arbata. Jauniausius lapelius geriausia rinkti anksti pavasarį.
Dilgėlių arbatos dažnai griebiamasi tada, kai norima sumažinti skysčių susilaikymą organizme. Šis gėrimas pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, todėl gali padėti mažinti tinimus ir paburkimą. Taip pat teigiama, kad jis palaiko inkstų veiklą ir padeda organizmui šalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Liaudies medicinoje dilgėlių arbata buvo geriama esant alergijoms, uždegimams ar šlapimo takų infekcijoms, o pavasarį ji vertinama kaip organizmą stiprinantis ir energijos suteikiantis gėrimas.
Manoma, kad dilgėlių antpilas gali palengvinti alergijos simptomus, taip pat padėti esant slogai – prisideda prie susikaupusio sekreto ir gleivių pasišalinimo. Dilgėlės siejamos ir su priešuždegiminiu bei skausmą mažinančiu poveikiu. Be to, teigiama, kad jauni dilgėlių lapai gali turėti įtakos gliukozės kiekiui kraujyje reguliuoti ir prisidėti prie normalaus kraujospūdžio palaikymo. Kai kurie žmonės pastebi, kad ši arbata ramina ir mažina nerimo pojūtį.
Taip pat minima, jog dilgėlių arbata gali palankiai veikti moterų savijautą menopauzės laikotarpiu ir švelninti nemalonius simptomus, pavyzdžiui, karščio bangas. Vyrams ji kartais siejama su galimu palengvėjimu dėl prostatos padidėjimo.
Dilgėlių nuoviras naudojamas ne tik iš vidaus. Jis gali būti taikomas išoriškai – odai, kai yra smulkių įpjovimų, įkandimų, sudirgimų, egzemos požymių ar lengvų nudegimų. Kartais dilgėlių nuoviras naudojamas kaip tonikas probleminei odai arba kaip plaukų skalavimo priemonė, kai norima stiprinti plaukus, mažinti jų riebalavimąsi ar slinkimą.
Nors dilgėlių arbata laikoma naudinga, svarbu nepersistengti. Kai kuriems žmonėms ji gali sukelti maisto alergijos reakcijas. Jos nerekomenduojama vartoti turintiems hipoglikemiją, taip pat jos patariama vengti nėščiosioms ir mažiems vaikams.
Beveik kiekvienas bent kartą yra „nudilgintas“ dilgėlės. Ant lapų ir stiebų esantys plaukeliai, prisilietus, sukelia deginimą ir gali palikti pūslelių – tai natūralus augalo gynybos mechanizmas. Kad dirginantis poveikis sumažėtų, prieš vartojant dilgėles patariama jas nuplikyti karštu vandeniu arba apvirti.
Jaunus dilgėlių lapelius geriausia rinkti pavasarį – nuo balandžio iki gegužės, kol augalas dar nepradėjęs žydėti. Rinkti vertėtų atokiau nuo pagrindinių kelių ir pramoninių teritorijų. Dilgėles galima ir džiovinti – tam tinkama ne aukštesnė nei 35 laipsnių temperatūra. Geriausia džiovinti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, išdėliojus plonu sluoksniu, pavyzdžiui, ant popieriaus.
Iš dilgėlių galima pasigaminti ne tik arbatą – jos tinka užpilams, actui, taip pat sriuboms, salotoms ar padažams.
Norint pasigaminti arbatą iš jaunų dilgėlių lapelių, reikės kelių lapelių ir 250 ml verdančio vandens. Pirmiausia lapelius kruopščiai nuplaukite, sudėkite į puodelį ir užpilkite verdančiu vandeniu. Uždenkite ir palikite pritraukti apie 10 minučių. Tuomet antpilą nukoškite. Pagal skonį galima pasaldinti medumi, eritritoliu arba ksilitoliu ir įlašinti šiek tiek citrinos sulčių.
Leave a Reply