Miške, pasirodo, vyksta kur kas daugiau nei tylus augimas: augalai geba perduoti vieni kitiems signalus apie pavojų ir keisti savo elgesį. Mokslininkai vis dažniau kalba apie sudėtingą cheminių, elektrinių ir per dirvožemį sklindančių impulsų sistemą, kuri padeda augalams greitai reaguoti į aplinkos pokyčius.
Vienas geriausiai ištirtų mechanizmų yra lakieji organiniai junginiai, kuriuos augalai išskiria patirdami stresą, pavyzdžiui, užpulti vabzdžių. Šiuos junginius gali „užuosti“ netoliese augantys augalai ir iš anksto aktyvuoti gynybines reakcijas, tokias kaip detalesnė cheminių apsauginių medžiagų gamyba.
Tyrimuose su įvairiomis rūšimis nustatyta, kad augalai, gavę tokį perspėjimą, neretai patiria mažiau kenkėjų padarytos žalos. Kai kuriuose eksperimentuose žalos sumažėjimas siekė iki 40 proc., o tai rodo, kad signalai gali turėti realią „praktinę“ naudą, ypač ten, kur kenkėjų spaudimas didelis.
Po žeme veikia tinklai
Dar daugiau klausimų kelia tai, kas vyksta po žeme. Daugelio medžių šaknys bendradarbiauja su mikoriziniais grybais, kurių siūlai dirvožemyje sudaro plačius tinklus: medis grybui atiduoda fotosintezės metu sukurtus anglies junginius, o mainais gauna vandens ir mineralinių medžiagų.
Kai kurie moksliniai darbai rodo, kad tokie tinklai gali padėti pernešti tam tikras medžiagas tarp augalų, o populiariojoje literatūroje išpopuliarėjo vadinamoji motininių medžių hipotezė. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad medžiagų judėjimas tinkle dar nereiškia sąmoningo medžių sprendimo dalytis, o natūraliuose miškuose šių procesų mastas ir reikšmė tebėra diskusijų objektas.
Elektriniai impulsai nereiškia sąmonės
Ne mažiau intriguojantys ir elektriniai signalai: augalo pažeidimas gali sukelti impulsus, kurie plinta per audinius ir „įjungia“ gynybines reakcijas kituose augalo segmentuose. Tačiau tai nėra gyvūnams būdingos nervų sistemos atitikmuo, todėl iš tokių procesų negalima daryti išvadų, kad augalai mąsto ar turi sąmonę.
Mokslininkai vis dažniau sutaria, kad svarbiausias klausimas yra ne ar augalai komunikuoja, o kiek sudėtinga yra jų signalų sistema. Tikimasi, kad pažangesni jutikliai, DI paremta duomenų analizė ir modernūs vaizdinimo metodai ateityje leis tiksliau „pamatyti“ procesus, kurie miške vyksta nuolat, bet žmogaus akiai dažniausiai lieka nematomi.
Leave a Reply