4 miego sutrikimai, kurių nevalia ignoruoti: gydytojai įspėja apie demencijos riziką

Miego įpročiai gali turėti didelės įtakos smegenų sveikatai. Todėl tuomet, kai organizmas susiduria su vienu ar keliais lėtiniais miego sutrikimais, tai kartais gali signalizuoti apie rimtesnes problemas, įskaitant demenciją. Apie tai rašo „Huffpost“.

„Ryšys tarp miego sutrikimų ir demencijos yra svarbi, dinamiška ir sparčiai besivystanti tyrimų sritis. Yra glaudus ryšys tarp miego sutrikimų – ypač lėtojo miego fazės (SWS), dar vadinamos giliuoju miegu, – ir padidėjusios demencijos rizikos. Miego architektūros pokyčiai, ypač sutrumpėjusi lėtojo miego fazė, gali būti ankstyvieji neurodegeneracinių ligų biomarkeriai“, – aiškino Jeilio medicinos mokyklos neurologijos katedros docentas dr. Armanas Fešaraki-Zadė.

Taip pat žinoma, kad smegenyse veikia glifatinė sistema – miego metu ji padeda pašalinti toksinus. Vienas jų – beta amiloidas, baltymas, kuris demencijai progresuojant linkęs kauptis smegenyse. Dėl to miego sutrikimai, stipriai išbalansuojantys miego ir budrumo ciklą, gali būti ankstyvas perspėjimo ženklas.

Tuo pat metu prisiminimai smegenyse formuojami trimis etapais: kodavimu, konsolidacija ir atgaminimu.

„Konsolidaciją didžiąja dalimi palaiko gilusis ir greitųjų akių judesių (REM) miegas – jis stabilizuoja ir integruoja naujai gautą informaciją, įskaitant emocinį kontekstą. Atgaminimas suteikia prieigą prie išsaugotų atminties pėdsakų. Miego sutrikimai, ypač konsolidacijos etapais, gali prisidėti prie ilgalaikio atminties prastėjimo“, – pabrėžė A. Fešaraki-Zadė.

Demencija veikia ne vien atmintį – ji gali paveikti ir cirkadinį ritmą bei elgesį.

„Todėl ankstyvosiose ligos stadijose gali sutrikti biologinis laikrodis ir normali miego struktūra“, – aiškino sertifikuotas neurologas dr. Robas Navazas Chanas.

Straipsnyje išskiriami keturi miego sutrikimai, kurių nereikėtų nuvertinti.

Sunkios formos nemiga

Retkarčiais pasitaikanti lengva nemiga paprastai nėra pavojaus signalas, tačiau staiga atsiradusi ar ryškiai sustiprėjusi nemiga turėtų būti įvertinta atidžiau.

„Sergant Alzheimerio liga dažnai pasitaiko sunkumų užmiegant, dažni prabudimai naktį, elgesio pokyčiai nakties metu ir mieguistumas dieną, nes smegenų tinklai, reguliuojantys miego ir budrumo ciklą, palaipsniui silpsta“, – teigė neurologas Fawadas Mianas.

Miegas neįprastu metu

Miego ir budrumo ciklas dar vadinamas cirkadiniu ritmu – jis reguliuoja kasdienį budrumą, energiją ir nuovargį. Sutrikus šiam ritmui, organizmas tarsi praranda sinchronizaciją su aplinka: žmogus daugiau miega dieną, o naktį būna nemiegantis.

„Šiuos pokyčius dažnai lydi sąmonės sumišimas ir elgesio pokyčiai. Taip nutinka, nes neurodegeneracija paveikia vidinį smegenų laikrodį“, – pažymėjo F. Mianas.

Žmogus gali daug kartų prabusti naktį, jausti dezorientaciją ar sujaudinimą. Toks reiškinys neretai vadinamas sutemų sindromu – jis dažniau pasireiškia antroje dienos pusėje ir vakare.

Sapnų „vaidmenų“ atkūrimas miegant

Pasak neurologo, sapnų „išgyvenimas“ fiziškai gali būti ankstyvas tam tikrų demencijos formų požymis. Miegodamas žmogus gali šaukti, keiktis, mosikuoti rankomis, spardytis ar net iššokti iš lovos.

„Tai gali prasidėti daug metų iki atminties sutrikimų simptomų, nes smegenų kamieno sritys, kontroliuojančios raumenų paralyžių miego metu, pažeidžiamos anksti“, – pabrėžė F. Mianas.

Naktinis klaidžiojimas

Klaidžiojimas po namus naktį, dažnai esant sąmonės sumišimui, taip pat gali būti demencijos požymis.

„Kai taip nutinka, sutrinka cirkadinis ritmas, kūnas patiria nerimą ar kartais skausmą. Protas naktį gali būti budresnis ir aktyvesnis, o tai lemia miego trūkumą ir nepakankamą smegenų poilsį“, – aiškinama „Huffpost“.

Pasak R. N. Chano, toks miego sutrikimas gali „sumažinti smegenų gebėjimą naktį pašalinti baltymų apykaitos atliekas, o ilgainiui tai gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo“.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad miego problemos nebūtinai reiškia demenciją.

„Jei patiriate ilgalaikius arba blogėjančius miego sutrikimus, ypač jei pastebite atminties pokyčius ar sunkumų atliekant kasdienes užduotis, svarbu kreiptis į neurologą. Tačiau jei sutrikęs tik miegas ir nėra kitų simptomų, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su miego specialistu, kad būtų nustatyta problema“, – pataria leidinys.


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *