Gladiolės gali paprastą gėlyną paversti tikra spalvų švente, tačiau tik tada, jei svogūnėlius pasodinsite tinkamu metu. Pavasarį tai lengva pražiūrėti, nes sodo darbų būna apstu. Kada sodinti gladioles, kad jau netrukus galėtumėte džiaugtis gausiu ir ilgu žydėjimu?
Yra augalų, kuriuos gamta apdovanojo įspūdinga išvaizda. Gladiolės – būtent tokios: aukštos, grakščios, ryškios ir labai vasariškos. Nenuostabu, kad jos kasmet sugrįžta į sodus, sodybas ir gėlynus. Vis dėlto, kad žydėjimas būtų vešlus ir ilgai trunkantis, neužtenka tiesiog įkišti svogūnėlį į žemę. Svarbu sodinimo laikas, gylis ir kelios pagrindinės taisyklės, kurias lengva pamiršti.
Kada sodinti gladioles ir kaip tai padaryti teisingai: laikas gėlėms yra lemiamas
Geriausias metas sodinti gladioles – nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. Tačiau svarbi ne tik kalendoriaus data, bet ir sąlygos sode. Dirva turėtų būti jau šiek tiek įšilusi – geriausia, kai jos temperatūra siekia apie 10 laipsnių. Tai reikšminga, nes per šalta žemė gali pristabdyti augalų vystymąsi, o svogūnėliai prasčiau „startuos“.
Gladiolių svogūnėliai dažniausiai sodinami maždaug 10 centimetrų gyliu. Tarp augalų verta palikti apie 10–15 centimetrų tarpus, kad jie turėtų vietos augti ir pernelyg nekonkuruotų dėl vandens bei maistinių medžiagų. Sodindami atkreipkite dėmesį į svogūnėlio padėtį: plokštesnė dalis turi būti apačioje, o smailesnis galas – viršuje. Iš apatinės dalies formuosis šaknys, o iš viršutinės kils ūglis.
Pasodinus verta švelniai palaistyti vietą. Žemė turi būti lengvai drėgna, bet ne permirkusi. Kuo anksčiau gladiolės atsidurs grunte, tuo greičiau jos pražys. Balandžio antroje pusėje pasodintos gladiolės gali pradėti žydėti jau liepą, o gegužės pabaigoje pasodinti svogūnėliai dažnai duoda rezultatą vėliau – net rugpjūtį ar rugsėjį. Todėl daugelis sodininkų akylai stebi terminus: kelių savaičių skirtumas sodinant vėliau aiškiai matysis ir gėlyne.
Kaip prižiūrėti gladioles po pasodinimo: be to net sveiki svogūnėliai neatskleis savo potencialo
Sodinimas – tik pradžia. Gladiolės geriausiai jaučiasi saulėtose, šiltose vietose, apsaugotose nuo stiprių vėjo gūsių. Tai ypač svarbu, nes jų aukšti stiebai gali lūžti, ypač kai augalas gausiai apsipila žiedais. Todėl verta rinktis ramesnes, bet gerai apšviestas vietas. Kuo daugiau šviesos, tuo didesnė tikimybė, kad stiebai bus tvirti, o žydėjimas – intensyvus.
Didelę reikšmę turi ir dirva. Gladiolėms patinka derlinga, humusinga ir laidžiai vandeniui pralaidi žemė. Jos nemėgsta sunkios, suslėgtos dirvos, kuri ilgai sulaiko drėgmę. Vandens sąstovis joms ypač pavojingas, nes gali sukelti svogūnėlių puvimą. Dėl šios priežasties gladiolės geriau auga lengvesnėje, net šiek tiek smėlingoje dirvoje, nei šlapioje ir sunkioje. Jei sode dirva prastai praleidžia vandenį, ją verta iš anksto supurenti, įmaišant smėlio arba komposto.
Laistyti reikia reguliariai, bet saikingai. Svarbiausia stebėti žemę – kai ji pradžiūsta, augalus reikėtų palaistyti. Tai ypač aktualu intensyvaus augimo metu ir šiltomis, sausomis dienomis. Sezono metu gladiolės gerai reaguoja ir į tręšimą. Trąšos žydintiems augalams, naudojamos kas 10–14 dienų, padeda formuotis pumpurams ir palaikyti įspūdingą žydėjimą. Labiausiai praverčia fosforas ir kalis, nes būtent jie daro įtaką žiedų gausai ir kokybei.
Leave a Reply