Kiekvieną naktį miegame ant pagalvės, tačiau retai susimąstome, kiek prakaito ir smulkių nešvarumų per laiką patenka į jos vidų. Pagalvė pamažu sugeria tai, ką kūnas „atiduoda“ miegant – prakaitą, odos riebalus ir mikroskopines nusilupusios odos daleles. Ilgainiui tai gali paveikti veido odos būklę ir miego kokybę. Kaip dažnai pagalvę reikėtų skalbti, priklauso nuo alergijų, sveikatos būklės ir užpildo tipo.
Pagalvė – vienas labiausiai „dirbančių“ patalynės elementų. Kelias valandas kasnakt ji būna visai šalia veido: į ją įsiremiame, prie jos priglundame, kvėpuojame virš paties audinio. Todėl natūralu, kad laikui bėgant pagalvės viduje ima kauptis prakaitas, sebumas ir odos dalelės. Kai kurių tyrimų duomenimis, ilgai naudojamose pagalvėse gali būti aptinkamos įvairios grybelio rūšys.
Dėl šios priežasties pagalves rekomenduojama skalbti vidutiniškai kas 3–6 mėnesius. Sveikiems žmonėms dažniausiai pakanka skalbimo du kartus per metus. Tuo tarpu alergiškiems žmonėms, sergantiems astma, gausiai prakaituojantiems ar miegantiems kartu su augintiniu, pagalves verta atnaujinti maždaug kas tris mėnesius.
Pagalvės užpildas veikia panašiai kaip filtras: su kiekviena savaite jis surenka biologinius nešvarumus. Mikroorganizmams palankią terpę sudaro prakaito likučiai ir odos dalelės, o nakties šiluma skatina jų dauginimąsi. Specialistai atkreipia dėmesį, kad per vieną naktį organizmas gali išskirti reikšmingą kiekį drėgmės, o į audinius patenka daugybė odos ląstelių.
Ilgainiui tai gali pasireikšti nemaloniu pagalvės kvapu, rytiniu užgulusios nosies pojūčiu ar sumažėjusiu miego komfortu. Todėl užvalkalus verta skalbti kas savaitę, geriausia 60 °C temperatūroje – būtent jie pirmieji sugeria didžiausią dalį nešvarumų.
Daugelis metų metus vengia skalbti plunksnų ar pūkų pagalves, bijodami, kad užpildas sukris, praras purumą ar bus sugadintas. Vis dėlto tinkamai atliekamas skalbimas nebūtinai baigiasi nesėkme. Natūralaus užpildo pagalvė, išskalbta tinkamoje temperatūroje ir su švelniu plovikliu, dažnai atgauna gaivą bei lengvumą, kurio vien vėdinimu pasiekti nepavyksta.
Jei etiketėje nurodyta, kad galima skalbti skalbyklėje, tai daryti galima pasirinkus švelnią programą. Rankinis skalbimas labiau tinka labai senoms, smarkiai nusidėvėjusioms pagalvėms arba toms, kurių audinys atrodo susilpnėjęs ir gali plyšti. Skalbimo būgne pagalvei reikia erdvės, todėl vienu metu rekomenduojama dėti ne daugiau kaip dvi pagalves – taip vanduo ir ploviklis tolygiau pasieks visą užpildą.
Plunksnų ir pūkų užpildas yra baltyminės struktūros, todėl prastai reaguoja į agresyvią chemiją ir intensyvų trynimą. Per didelis ploviklio kiekis skatina pūkų sulipimą, o išdžiūvusi pagalvė gali tapti sunki. Tokias pagalves geriausia skalbti naudojant nedidelį kiekį švelnaus skysto ploviklio (tinkančio vilnai, šilkui ar pūkams) ir visuomet pasirinkti papildomą skalavimą.
Skalbimo milteliai, kapsulės, koncentruoti „3 viename“ geliai ar fermentiniai plovikliai linkę kauptis užpildo viduje ir sunkiai išsiplauna. Po jų pūkai gali prarasti purumą, sulipti, o pagalvė – tapti standi ir nemaloni liesti. Taip pat nepatartina naudoti audinių minkštiklių: jie apvelia plunksnas chemine plėvele, kuri mažina natūralų elastingumą ir pralaidumą orui. Kuo paprastesnė priemonės sudėtis ir kuo mažesnis jos kiekis, tuo didesnė tikimybė, kad pagalvė po skalbimo bus tikrai gaivi, o ne tik kvepės.
Svarbi ir vandens temperatūra. Teigiama, kad dulkių erkutės žūsta tik esant didesnei nei 55 °C temperatūrai, todėl jei gamintojas leidžia skalbti 60 °C, galima rinktis būtent ją. Vis dėlto nemaža dalis pūkinių pagalvių geriau toleruoja drungną vandenį, kuris labiau saugo švelnią užpildo struktūrą.
Pagalvės su mikropluošto ar poliesterio užpildu yra atsparesnės ir skalbimo metu „atleidžia“ daugiau klaidų. Sintetiniai pluoštai paprastai geriau pakelia kontaktą su vandeniu ir gręžimą nei natūralūs pūkai. Daugumą tokių pagalvių galima saugiai skalbti automatinėje skalbyklėje, jei laikomasi pagrindinių taisyklių.
Kaip ir pūkų atveju, geriausia vienu metu skalbti dvi pagalves – taip išlaikoma apkrovos pusiausvyra ir sumažėja užpildo deformacijos rizika. Įprasta arba švelni programa su drungnu vandeniu padeda pašalinti nešvarumus, o papildomas skalavimas leidžia geriau išplauti ploviklio likučius iš gilesnių užpildo sluoksnių.
Sintetines pagalves patariama skalbti švelniu skystu plovikliu, naudojant saikingą kiekį. Mažiau putojantys skysčiai lengviau išsiplauna ir padeda išsaugoti užpildo elastingumą. Tuo tarpu milteliai, kapsulės ar minkštikliai gali palikti nuosėdų tarp pluoštų ir sumažinti jų gebėjimą atsistatyti po spaudimo.
Verta žinoti ir tai, kad sintetiniai pluoštai lengviau sugeria aplinkos kvapus, pavyzdžiui, tabako dūmus ar kosmetikos aromatus. Reguliarus skalbimas padeda sumažinti šių kvapų kaupimąsi ir palaikyti malonesnį miegamojo mikroklimatą.
Drėgmė, užsilaikanti užpildo viduje, skatina biologinius procesus. Esant vidutinei temperatūrai ir padidėjusiai drėgmei mikroorganizmai ant audinių gali išlikti gyvybingi kelias dienas, o palankiomis sąlygomis daugintis dar greičiau. Kai kurių publikacijų duomenimis, bakterijos ant tekstilės, ypač kai ji drėgna, gali išlikti aktyvios iki savaitės, o sausa aplinka jų išgyvenamumą gerokai sumažina.
Dėl to džiovinimas yra ne mažiau svarbus nei pats skalbimas. Geriausiai tinka būgninė džiovyklė, nustatyta vidutinei temperatūrai, kartu įmetus tris–keturis teniso kamuoliukus arba vilnonius džiovinimo kamuoliukus. Mechaninis judesys padeda „išpurenti“ užpildą, atkuria apimtį ir sumažina drėgnų zonų susidarymo riziką. Jei džiovyklės nėra, pagalvę reikėtų džiovinti paguldžius ant lygaus paviršiaus gerai vėdinamoje vietoje ir kas kelias valandas apverčiant. Priklausomai nuo užpildo storio, visiškas išdžiūvimas gali užtrukti iki paros.
Pelėsio ar užsistovėjusios drėgmės kvapas, taip pat juntamas vėsus drėgnumas viduje dažniausiai reiškia, kad pagalvė nepakankamai išdžiūvo. Tokia būklė skatina mikroorganizmų kaupimąsi ir gali bloginti miego aplinką, mažindama komfortą ir didindama sąlytį su alergenais.
Reguliarus pagalvių skalbimas kas kelis mėnesius yra viena geriausių higienos priemonių. Papildomai verta kartą per savaitę pagalves išvėdinti lauke, geriausia ryte, kai oro drėgnumas mažesnis. Dienos šviesa ir oro judėjimas padeda pasišalinti drėgmei iš gilesnių sluoksnių, o UV spinduliuotė gali sumažinti dalies bakterijų aktyvumą.
Kai kurie šaltiniai mini ir mažiau įprastą būdą, galintį padėti tarp skalbimų – trumpalaikį užšaldymą. Laboratoriniuose bandymuose nustatyta, kad maždaug –15 °C temperatūra, veikianti 24–48 valandas, gali sunaikinti suaugusias dulkių erkutes ir pristabdyti jų kiaušinėlių vystymąsi. Vis dėlto po tokios procedūros pagalvę reikėtų gerai išpurtyti ar išsiurbti, kad būtų pašalinti alergenai.
Leave a Reply