Tamsi, beveik juoda morka – ne naujiena. Azijoje ji buvo auginama nuo senų laikų, o į Europą atkeliavo dar viduramžiais. Iki tol, kol XVII amžiuje olandai išvedė oranžinę morką, ši daržovė dažniausiai buvo balta, geltona arba violetinė. Šiuolaikinė veislė „Pusa Asita Black“ tęsia šią tradiciją, nors yra modernios selekcijos rezultatas.
Šią veislę išvedė dr. Pritam Kalia iš Indijos žemės ūkio tyrimų instituto. Mokslininkas daugelį metų atrinkinėjo augalus pagal maistinę vertę ir kūrė atviro apdulkinimo veisles, prieinamas smulkiesiems ūkininkams.
„Pusa Asita Black“ – vienas iš šio darbo rezultatų. Tai morka su kūgiška, smailėjančia šaknimi ir tamsiai violetine, beveik juoda odele bei minkštimu. Šaknis užauga maždaug 15–25 cm ilgio, o lapai neretai turi lengvą violetinį atspalvį.
Skoniu ši veislė dažnai apibūdinama kaip saldesnė ir aromatingesnė nei įprastos oranžinės morkos, su švelnia, vos juntama pikantiška nata. Tai vidutinio ankstyvumo veislė – nuo sėjos iki derliaus paprastai praeina apie 95–100 dienų.
Kur įsigyti „Pusa Asita Black“ sėklų?
Ši veislė yra nišinė, todėl įprastose sodininkystės parduotuvėse ją rasti sunku. Dažniausiai sėklos parduodamos užsienio internetinėse parduotuvėse, prekiaujančiose retesnėmis veislėmis. Taip pat verta sekti Lietuvos sodininkų bendruomenes, kur mėgėjai kartais keičiasi sėklomis.
„Pusa Asita Black“ nėra F1 hibridas, todėl morkas galima užauginti iki žydėjimo ir sėklas susirinkti pačiame savo darže.
„Pusa Asita Black“ auginimas: svarbiausi reikalavimai
Šios morkos auginimas iš esmės nesiskiria nuo tradicinių veislių, tačiau keli niuansai gali padėti gauti geresnį derlių.
Sėkite tiesiai į dirvą nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 8–10 laipsnių. Sėklas berkite negiliai – maždaug 0,5 cm gyliu, eilutes palikdami 25–30 cm atstumu. Sudygus daigams, juos praretinkite, kad tarp augalų liktų apie 5–7 cm.
Morkoms labiausiai tinka lengva, priesmėlio arba priemolio dirva, gerai praleidžianti vandenį ir giliai supurenta. Optimalus pH – 6,0–6,8. Prieš sėją lysvę verta perkasti maždaug 30 cm gyliu, išrinkti akmenis. Šviežio mėšlo naudoti nerekomenduojama – geriau rinktis lysvę po augalų, kuriems organinės trąšos buvo duotos anksčiau.
Vieta turėtų būti saulėta – bent 6–8 valandos šviesos per dieną. Nors veislė pakelia lengvą pavėsį, pilnoje saulėje augalai būna stipresni ir suformuoja geriau išsivysčiusias šaknis.
Dirvą svarbu palaikyti tolygiai drėgną, ypač dygimo metu ir per sausras. Nereguliarus laistymas gali lemti šaknų skilinėjimą. Laistykite ryte arba vakare, stenkitės nešlapinti lapų. Daigams įsitvirtinus, laistykite rečiau, bet gausiau, kad vanduo sudrėkintų dirvą šaknų augimo gylyje.
Intensyvaus tręšimo ši morka nereikalauja. Prieš sėją galima įterpti komposto, o vegetacijos metu prireikus tinka kompleksinės trąšos, kuriose daugiau kalio ir fosforo – jos skatina šaknų formavimąsi.
Ligos ir kenkėjai
Didžiausias pavojus morkoms – morkinė musė, kurios lervos išgraužia šaknyse takus. Riziką sumažina sėjomaina: morkų toje pačioje vietoje nereikėtų auginti dažniau nei kas 4 metus. Naudingas ir kaimynystės principas – šalia pasodinti svogūnai, kurių kvapas atbaido kenkėją.
Sunkesnėse, per šlapiose dirvose gali pasireikšti šaknų puvinys, todėl svarbu užtikrinti gerą drenažą ir neperlaistyti.
Savybės ir panaudojimas virtuvėje
Tamsiai violetinė „Pusa Asita Black“ spalva susijusi su dideliu antocianinų kiekiu – tai natūralūs polifenolių grupės pigmentai. Nurodoma, kad šios veislės šaknyse gali būti apie 520 mg antocianinų 100 g šviežios masės.
Antocianinai laikomi stipriais antioksidantais, siejamais su kraujotakos sistemos palaikymu ir kapiliarų stiprinimu. Kuo ilgiau šaknis auga dirvoje, tuo ji dažniau tampa tamsesnė ir sukaupia daugiau pigmento.
Virtuvėje „Pusa Asita Black“ dažniausiai rekomenduojama valgyti žalią – salotose, mišrainėse, sultyse ar glotnučiuose. Ją taip pat galima kepti ar grilinti, tačiau verta prisiminti, kad sultys intensyviai nudažo violetine spalva rankas, pjaustymo lenteles, šluostes ir indus. Verdant kartu su kitais ingredientais, jie taip pat gali pakeisti spalvą. Tai galima panaudoti kaip natūralų dažiklį, o norint to išvengti – morką gaminti atskirai.
Leave a Reply