Medienos pelenai – tai koncentruotas mineralų šaltinis, susidarantis deginant medieną. Juose daugiausia yra kalcio (apie 30–35 proc.), kalio (6–10 proc.) ir fosforo (2–3 proc.). Taip pat aptinkama magnio, geležies, mangano, boro, silicio ir kitų mikroelementų. Dėl tokios sudėties pelenai nuo seno naudojami kaip natūrali trąša soduose ir daržuose.
Viena svarbiausių pelenų savybių – stipriai šarminė reakcija: jų pH gali siekti nuo 10 iki 13, priklausomai nuo sudegintos medienos rūšies. Lapuočių, pavyzdžiui, ąžuolo, buko ar beržo, pelenai paprastai būna turtingesni mineralais nei spygliuočių. Dėl to jie ypač tinka dirvai ir kompostui mažinti rūgštingumą.
Kodėl verta į kompostą berti pelenų?
Pirmiausia pelenai praturtina komposto krūvą kaliu, fosforu ir kalciu – elementais, kurių dažnai pritrūksta įprastose virtuvės ir sodo atliekose. Dėl to subrendęs kompostas tampa visavertiškesne trąša.
Be to, pelenai pakelia komposto pH. Šviežios organinės atliekos, tokios kaip vaisių likučiai ar nupjauta žolė, kompostą rūgština. Kai aplinka per rūgšti, atliekas skaidančios bakterijos dirba lėčiau. Pelenai neutralizuoja rūgštingumą, todėl krūva greičiau įkaista, o irimas vyksta sklandžiau.
Dar vienas privalumas – mažesnis nemalonus kvapas. Jei kompostinė kartais skleidžia aitrų, nemalonų kvapą, reguliarus pelenų barstymas gali padėti: šarminė terpė slopina puvimo procesus ir skatina aerobinį, t. y. su deguonimi vykstantį, skaidymą.
Kiek pelenų berti į kompostą? Rekomenduojama, kad pelenai nesudarytų daugiau nei 5 proc. viso komposto tūrio. Paprastai pakanka plonu sluoksniu pabarstyti po kiekvienos naujai įdėtos atliekų porcijos – maždaug viena stiklinė pelenų ant 15–20 cm storio sluoksnio. Po to kompostą verta permaišyti, kad pelenai pasiskirstytų tolygiai.
Per didelis pelenų kiekis gali per stipriai pakelti pH ir, užuot pagreitinęs, sulėtinti irimo procesą. Todėl geriau berti dažniau, bet mažomis dozėmis, o ne supilti didelį kiekį iš karto. Praktinis sprendimas – pelenus derinti su azotu turtingomis žaliomis atliekomis, pavyzdžiui, nupjauta žole: taip kompostui netrūks svarbiausių medžiagų.
Kaip naudoti kompostą su pelenais?
Subrendęs kompostas, praturtintas medienos pelenais, geriausiai tinka daržovėms, kurioms patinka neutrali ar silpnai šarminė dirva. Ypač gerai į tokį kompostą reaguoja pomidorai, paprikos, agurkai, moliūgai, kopūstai ir žiediniai kopūstai. Jį galima naudoti ir vaismedžiams bei vaiskrūmiams – obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms ar serbentams.
Kompostą su pelenais patogiausia išbarstyti pavasarį, prieš prasidedant aktyviam sezonui, ir įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį maždaug 10–15 cm gyliu. Jis tinka ir lysvėms paruošti prieš žiemą, nes pelenų mineralai paprastai neišsiplauna taip greitai, kaip dalis sintetinių trąšų.
Kada tokio komposto geriau nenaudoti? Venkite juo tręšti rūgščią dirvą mėgstančius augalus, pavyzdžiui, šilauoges, spanguoles, rododendrus, azalijas, hortenzijas, viržius, magnolijas ir daugumą spygliuočių. Prieš tręšiant didesnį plotą verta pasitikrinti dirvos pH paprastu testeriu. Jei dirvos pH jau viršija 7,5, pelenų į kompostą, skirtą tai vietai, geriau nedėti.
Kokie pelenai tinka kompostui?
Į kompostą berkite tik pelenus, gautus sudeginus švarią, neapdorotą medieną – iš židinio, krosnies ar laužo. Netinka pelenai nuo dažytos, lakuotos, impregnuotos ar klijuotos medienos, nes aukštoje temperatūroje tokios medžiagos gali išskirti toksiškus junginius, o kompostas gali būti užterštas sunkiaisiais metalais. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojami anglies, briketų, spalvoto popieriaus ar pakuočių pelenai.
Pelenus laikykite sausame, sandariai uždaromame metaliniame arba plastikiniame inde. Aliumininių indų geriau vengti, nes jie gali reaguoti su šarminėmis pelenų medžiagomis. Sudrėkę pelenai sukietėja ir praranda birumą, todėl juos tampa sunkiau tolygiai paskleisti komposte. Pelenus galima kaupti visą šildymo sezoną, o pavasarį turėsite atsargų darbui sode.
Leave a Reply